Menu

 

 

facebook-pro-01-535x535

Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo ir signalizacijos sistemos instrukcija

VŠĮ „AUKŠTAITIJOS SIAURASIS GELEŽINKELIS“

 

SIAUROJO GELEŽINKELIO (750 mm) TRAUKINIŲ

EISMO ORGANIZAVIMO

IR SIGNALIZACIJOS SISTEMOS

INSTRUKCIJA

2009 m. sausio 20 d.

 

 

PARENGĖ

 

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“

direktoriaus pavaduotojas technikai Žydrūnas Kvedaras

 

PATVIRTINTA

 

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“

direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. G-2

 

SUDERINTA

 

Valstybinė geležinkelio inspekcija prie susisiekimo ministerijos

Viršininkas 2009-02-12 raštu Nr. S-172(1.20)

 

ĮVADAS

 
Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo  ir signalizacijos sistemos  instrukcija parengta laikantis principinių LR susisiekimo ministro 1997 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 483 patvirtintomis „Geležinkelių signalizacijos taisyklės“, LR susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 384 patvirtintomis „Siaurųjų geležinkelių (750 mm pločio vėžė) eismo taisyklės“ ir LR susisiekimo ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 3-07 patvirtintais „Geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimai kitokio nei 1435 mm ir 1520 mm vėžės pločio geležinkeliuose“ reikalavimais.
Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo  ir signalizacijos sistemos  instrukcijoje nustatoma, VšĮ „Aukštaitijos siaurais geležinkelis“ siaurojo geležinkelio (750 mm) linijoje Panevėžys – Anykščiai – Rubikiai traukinių ir specialiųjų riedmenų eismo organizavimo tvarka, signalizacijos principai, ratstabdžių apskaitos, išdavimo, saugojimo ir naudojimo tvarka.
Visi VšĮ „Aukštaitijos siaurais geležinkelis“ darbuotojai privalo laikytis šių reikalavimų.
Šios instrukcijos reikalavimų taip pat privalo laikytis kitų institucijų darbuotojai, asmenys, kurių veikla susijusi su siaurojo geležinkelio linijos  Panevėžys – Anykščiai – Rubikiai geležinkelio transportu.
                 
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
 
1. VšĮ “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ (toliau – Įstaiga) traukinių eismo organizavimo ir signalizacijos sistemos instrukcija (toliau – Instrukcija) nustato siaurojo geležinkelio (750 mm pločio vėžė) linijos Panevėžys – Anykščiai – Rubikiai, traukinių ir specialiųjų riedmenų eismo organizavimo tvarką, signalų ir jų naudojimo sistemos, ratstabdžių apskaitos, išdavimo, saugojimo ir naudojimo tvarką:
1.1. traukinių priėmimo, išleidimo ir važiavimo per stotis tvarką;
1.2. traukinių priėmimo ir išleidimo tvarką remontuo­jant kelius, statinius ir įrenginius;
1.3. manevravimo stotyse tvarką;
1.4. traukinio mašinisto Įspėjamųjų lapelių ( forma E-20) (toliau – Įspėjamasis lapelis) išdavimo tvarką ir kitus veiksmus, susijusius su traukinių eismu ir manevrais;
  1.5. signalizacijos įrenginių paskirtį, jų tipus, signalų reikšmes ir jų taikymo tvarką;
  1.6. ratstabdžių apskaitos, išdavimo, saugojimo ir naudojimo tvarką
2.    Instrukcijoje vartojamos šios sąvokos:
2.1. Apsauginis aklakelis aklakelis, neleidžiantis siaurojo geležinkelio riedmenims patekti į siaurojo geležinkelio liniją.
2.2. Darbų vadovas – Valdytojo  paskirtas atsakingas asmuo vadovauti siaurojo geležinkelio linijoje  kelių, statinių ir įrenginių statybos, remonto, priežiūros, krovimo bei kitiems darbams ir kurio žinios patikrintos Inspekcijos nustatyta tvarka.
2.3. Siaurojo geležinkelio transportas sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta visuomenės ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams siauruoju geležinkeliu vežti, taip pat teikti turizmo ir pramogų paslaugas.
2.4. Siaurojo geležinkelio transporto eismas – traukinių ir kitų savaeigių riedmenų eismas ir manevrai (siaurojo geležinkelio riedmenų judėjimas siaurojo geležinkelio linijos keliais).
2.5.  Siaurojo geležinkelio traukinių eismas– stotyse suformuotų traukinių judėjimas siaurojo geležinkelio linija Panevėžys – Anykščiai – Rubikiai pagal traukinių tvarkaraštį.
2.6. Siaurojo geležinkelio infrastruktūra – siaurojo geležinkelio linijos keliai, statiniai, žemė, pastatai, pagrindinė įranga ir įrenginiai, būtini eismui organizuoti ir valdyti bei geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti.
2.7.  Siaurojo geležinkelio infrastruktūros valdytojas (toliau Valdytojas) – juridinis arba fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantis VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ infrastruktūra.
2.8.  Siaurojo geležinkelio kelias (toliau – kelias) – inžinierinis statinys, kuri sudaro žemės sankasa, viršutinė kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai) ir kiti inžinieriniai įrenginiai (pralaidos, tiltai, viadukai).
2.9.  Siaurojo geležinkelio stoties keliai– visi geležinkelio stotyje esantys keliai: pagrindiniai, atvykimo, išvykimo, kaupiamieji, skirstymo, krovimo, depo (lokomotyvų ir vagonų), apsauginiai aklakeliai, jungiamieji (vedantys į riedmenų remonto punktus ir kt.) bei kiti keliai, kurių paskirtis nustatoma pagal atliekamą darbą.
2.10. Siaurojo geležinkelio linija – VšĮ “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ siaurojo geležinkelio (750 mm pločio vėžė) linijos Panevėžys – Rubikiai infrastruktūra su įrenginiais, statiniais bei eismo valdymo sistema.
2.11. Iešmas – įrenginys, nukreipiantis važiuojančius riedmenis iš vieno kelio į kitą. Jį sudaro rėminiai bėgiai, smailės, iešmo perjungimo įtaisas, kryžmė (su slankiąja arba neslankiąja šerdimi), atlankos, gretbėgiai ir jungiamieji bėgiai ir kitos detalės (pvz. pabėgiai, tašai, sąvaržos ir pan.).
2.12. Keleiviniai vagonai – vagonai keleiviams vežti, restorano vagonai, tarnybiniai bei kiti specialūs keleiviniai vagonai.
2.13. Keleivinis traukinys – iš keleivinių vagonų suformuotas traukinys, vežantis keleivius.
2.14. Lokomotyvas – bendras traukos priemonės pavadinimas.
2.15. Lokomotyvo brigada – darbuotojai, Valdytojo paskirti valdyti ir prižiūrėti lokomotyvą, dyzelinį traukinį ar savaeigį sąstatą.
     2.16. Manevrinis sąstatas – vienas ar grupė vagonų, prie kurių prikabintas lokomotyvas ir atliekami manevrai, taip pat vienas lokomotyvas ar specialusis riedmuo atliekantis  manevrus stoties keliais.
                     2.17. Manevrų vadovas – asmuo, Valdytojo paskirtas tiesiogiai vadovauti manevruose dalyvaujantiems asmenims ir kurio žinios patikrintos Valdytojo nustatyta tvarka. Be jo nurodymo lokomotyvo ar specialiojo riedmens mašinistas neturi teisės  pradėti važiuoti.
2.18. Pagalbinis traukinys – geležinkelių transporto eismo įvykių padariniams likviduoti ir gaisrams gesinti skirtas traukinys, kurio sąstatas suformuotas iš specialios paskirties riedmenų ir mechanizmų.
2.19. Pagrindinė siaurojo geležinkelio stotis (toliau - pagrindinė stotis) stotis, kurios budėtojas Valdytojo nustatyta tvarka valdo visą siaurojo geležinkelio transporto eismą. Pagrindinė siaurojo geležinkelio stotis – Panevėžio geležinkelio stotis.
2.20. Pagrindinės stoties budėtojas – darbuotojas, vienvaldiškai tvarkantis siaurojo geležinkelio transporto eismą siaurojo geležinkelio linijoje Panevėžys – Rubikiai. 
2.21. Pakrovos gabaritas – skersinis kontūras (statmenas kelio ašiai), kuriame, neišeidamas už jo ribų, turi tilpti į atvirus riedmenis pakrautas krovinys (įskaitant pakuotę ir tvirtinimą), riedmenims stovint tiesiame horizontaliame kelyje. Pakrovos gabaritą nustatyto eismo saugos institucija.
2.22. Prekiniai vagonai – vagonai kroviniams vežti (pvz. dengtieji, platformos ir kt.).
2.23. Prekinis keleivinis traukinys – prekinių ir keleivinių vagonų traukinys, vežantis krovinius ir keleivius.
2.24. Pervaža – siaurųjų geležinkelių susikirtimo su automobilių keliu tame pačiame lygyje vieta.
2.25. Reikalavimas išduoti Įspėjamuosius lapelius (toliau – Reikalavimas) – rašytinis dokumentas ar telefoniniu ryšiu perduotas reikalavimas, kuriame nurodomos ypatingos traukinio ar specialiųjų riedmenų važiavimo sąly­gos (greičio ribojimas, signalizavimo būdas važiuojant per pavojingas eismui vietas, vietos traukiniui sustoti nurodymas ir t.t. ), kai yra grėsmė traukinių eismo saugai. Vadovaujantis Reikalavimu traukinių mašinistams išduodami Įspėjamieji lapeliai (toliau – Įspėjamieji Lapeliai).
2.26. Riedmenys – traukos priemonės (lokomotyvai), vagonai, dyzeliniai traukiniai, automotrisos, specialieji riedmenys ir kitos specialios paskirties transporto priemonės skirtos važiuoti siaurojo geležinkelio linijos keliais.
2.27.  Riedmenų gabaritas – skersinis kontūras (statmenai kelio ašiai), kuriame neišeidami už jo ribų, turi tilpti pakrauti ir tušti riedmenys, esantys tiesiame horizontaliame kelyje. Riedmenų gabaritą nustato eismo saugos institucija.
2.28. Lengvieji siaurojo geležinkelio riedmenys – savaeigiai (pvz. motodrezinos TDU-5) ir nesavaeigiai riedmenys, skirti kelio priežiūrai, remontui ir kuriuos gali nukelti nuo bėgių jais besinaudojantys darbuotojai.
2.29. Signalas  - Valdytojo nustatytas regimasis ženklas arba garsų derinys įsakymui perduoti, kuriuo siekiama užtikrinti siaurojo geležinkelio transporto eismo saugą.
2.30.  Signalinė rodyklė – Valdytojo nustatytas regimasis ženklas (reiškiantis Įsakymą ar Nurodymą), kurio padėtis, rodmuo arba forma keičiasi atsižvelgiant į tai, kokį signalą jie rodo (iešmų, kelio užtvaro, vandens kolonėlės ir kt.).
2.31. Signalinis ženklas – Valdytojo nustatytas regimasis ženklas, reiškiantis Įsakymą ar Nurodymą: riboženklis, ženklas, žymintis stočių ribas, švilptelėjimo ir kiti ženklai, kurių forma, padėtis arba rodmuo nesikeičia.
            2.32. Specialieji riedmenys – siaurojo geležinkelio bėgiais riedantys nenukeliamieji riedmenys. Jie skirstomi į savaeigius specialiuosius riedmenis su autonominiais varikliais ir traukos pavara (motorvežiai, autodrezinos, skirtos darbuotojams vežti, geležinkelio kelio priežiūros, statybos ir remonto mašinos) ir nesavaeigius specialiuosius riedmenis, geležinkelio kelio priežiūros, statybos ir remonto mašinos be traukos pavaros, priekabos bei kiti riedmenys, skirti geležinkelio keliui prižiūrėti ir remontuoti.      
2.33. Specialiųjų riedmenų brigada – darbuotojai, Valdytojo paskirti valdyti ir prižiūrėti specialiuosius riedmenis.
            2.34. Statinių artumo gabaritas – skersinis kontūras (statmenai kelio ašiai), į kurio vidų neturi išsikišti nė viena statinių ir įrenginių dalis. Išimtis – su riedmenimis besiliečiantys įrenginiai. Statinių artumo gabaritus nustato eismo saugos institucija.
2.35. Stumtuvaslokomotyvas traukiniui pastumti (padėti traukiančiajam lokomotyvui) tam tikruose tarpstočiuose arba jų atkarpose.
2.36. Stotis  - siaurojo geležinkelio infrastruktūros dalis. Ją sudaro kelių, pastatų, statinių ir įrenginių kompleksas, užimantis tam tikrą žemės sklypą ir skirtas traukiniams priimti, išformuoti, išleisti ir praleisti; keleiviams, bagažo ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti.
2.37. Stoties knyga – dokumentas, kuriuo nustatoma stoties techninės įrangos naudojimo, saugaus ir nepertraukiamo traukinių priėmimo, išleidimo bei važiavi­mo per stotį, taip pat saugių manevravimo ir darbo sąly­gų sudarymo tvarka.
2.38. Stotelė – siaurojo geležinkelio tarpstotyje įrengta vieta keleiviams išlipti iš traukinio ir įlipti į jį.
2.39. Tarpstotis – siaurojo geležinkelio linijos Panevėžys – Rubikiai kelio atkarpa, esanti tarp dviejų stočių.
2.40. Traukinio įtilpimas stoties kelyje – kai visas trau­kinys arba vagonų sąstatas stovi tarp dviejų riboženklių, aklakelyje – tarp riboženklio ir aklakelio atramos.
2.41. Traukinys — suformuotas ir sukabintas vagonų sąstatas su vienu ar keliais veikiančiais lokomotyvais, lokomotyvas be vagonų, automotrisa, sunkioji drezina ar kiti specialieji savaeigiai riedmenys, turinti atitinkamus signalus ir numerį.
2.42. Traukinio ženklas – signalinis ženklas traukiniams, lokomotyvams ir kitiems riedmenims ženklinti.
2.43. Ūkinis traukinys – traukinys, skirtas geležinkelio stoties arba tarpstočio kelio, kelio statinių, įrenginių priežiūrai ir remontui atlikti.
 
 II. TRAUKINIŲ EISMAS
            
             3.  VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ linijoje Panevėžys – Rubikiai traukinių eismą valdo:

3.1. siaurojo geležinkelio linijoje Panevėžys – Rubikiai  pagrindinės stoties budėtojas;

3.2. stotyse manevrus valdo manevrų vadovas  gavęs registruotiną Įsakymą iš pagrindinės stoties budėtojo;

3.3. traukinį valdo – lokomotyvo brigada. Lokomotyvo mašinisto padėjėjas yra pavaldus lokomotyvo mašinistui.

4. Siaurojo geležinkelio linijoje Panevėžys – Rubikiai  traukinių eismą vienvaldiškai tvarko – Pagrindinės stoties budėtojas, registruotinu Įsakymu išduodamu E-67 formos Leidimu (toliau – Leidimas) (žr. 1 priedą), kuris suteikia teisę trau­kiniui važiuoti į tarpstotį.

5. Leidimą (forma E-67) traukiniui išvykti iš pagrindinės Panevėžio stoties išrašo ir įteikia traukinio mašinistui pagrindinės stoties budėtojas.

6. Kai traukinys išvyksta iš kitos stoties, Leidimą (forma E-67) formos užpildo traukinio mašinistas, telefoniniu ryšiu gavęs iš pagrindinės stoties budėtojo registruotiną Įsakymą.

9. Visų stočių raktai nuo iešmų užraktų turi būti pagrindinės stoties budėtojo žinioje ir saugomi pagrindinės Panevėžio stoties budėtojo patalpoje.

10.1. tarpstotis yra laisvas;

10.2. ruože važiuoja priešiniai traukiniai – iki pirmos traukinių prasilenkimo stoties (prasilenkimo stotis nurodoma Įsakyme).
 
III. PAGRINDINĖS STOTIES BUDĖTOJO DARBAS
 

11. Siaurojo geležinkelio linijos Panevėžys – Rubikiai pagrindinė stotis  - Panevėžio stotis. Pagrindinės stoties budėtojas privalo:

11.1. racionaliai naudoti vagonų parką ir lokomotyvus;

11.2. tvarkyti traukinių eismą pagal patvirtintą tvarkaraštį;

11.3. kontroliuoti traukinių eismą tarpstočiuose ir stotyse;

11.4. užtikrinti traukinių eismo saugą;

11.5.  tvarkyti traukinių eismą taip, kad stotyse būtų laisvų kelių traukiniams priimti;

11.6.  išduoti traukinių ar kitų riedmenų mašinistams mašinisto kelionlapį;

12. Priimdamas budėjimą, pagrindinės stoties budėtojas turi susipažinti su pamainos darbo planu, Įsakymais ir Nurodymais dėl traukinių eismo ir  manevravimo bei patikrinti:

12.1.   E-3 formos Traukinių eismo žurnalo (toliau – Eismo žurnalas) įrašus;

12.2. E-6 formos Traukinių eismo tvarkdario žurnalo (toliau – Tvarkdario žurnalas) įrašus;

12.3. E-19 formos Įspėjimų registracijos žurnalo (toliau – Įspėjimų žurnalas) (žr. 7 priedą) įrašus.

12.4. E-11 formos Stoties kelių, iešmų įrenginių apžiūros žurnalo (toliau – Apžiūros žurnalas) įrašus;

13. Eismo žurnale (E-3 forma) (žr. 2 priedą) pagrindinės stoties budėtojas įrašo:

13.1. kiekvieno traukinio atvykimo ir išvykimo iš stoties laiką pagal mašinisto Pranešimus;

13.2. traukinių ir lokomotyvų numerius, mašinistų pavardes, traukinių masę, ilgį;

13.3.  vagonų skaičių;

14.1. dėl traukinių eismo tarpstotyje arba tam tikru keliu leidimo ir nutrau­kimo;

14.2. dėl ilgųjų ir sunkiųjų traukinių, bei traukinių su negabaritiniais kroviniais išleidimo;

14.3. dėl tam tikrų signalizacijos ir ryšių įrenginių naudojimo;

14.4. dėl traukinių priėmimo į Stoties knygoje nenumatytus šiems traukiniams atvykimo ir išvykimo kelius bei išleidimo iš jų;

14.5. dėl traukinių, nenumatytų eismo tvarkaraštyje, pa­skyrimo ir jų važiavimo tvarkos bei dėl traukinių atšaukimo;

14.6. dėl vėluojančių keleivinių traukinių eismo tvarkos;

14.7. dėl traukinių sustabdymo tarpstotyje.

14.8.  dėl manevravimo stotyse.

16.1. patikrinti ar visi tarpstočiai iki pirmos prasilenkimo stoties, iš kurios lokomotyvo ar kitų riedmenų mašinistas turi pranešti pagrindinės stoties budėtojui apie traukinio atvyki­mą, yra laisvi;

16.2.  nutraukti manevrus, kertančius traukinio išvykimo maršrutą;

16.3.  gauti iš mašinisto pranešimą, kad traukinio ar kitų riedmenų išvykimo maršrutas parengtas, o iešmai šio maršruto, užrakinti.

16.4. gauti iš mašinisto pranešimą, kad traukinys ar kiti riedmenys yra techniškai tvarkingi, patikrinti, Valdytojo nustatyta tvarka ir paruošti išvykimui;

16.5. gauti iš mašinisto pranešimą, kad traukinio ar kitų riedmenų galas paženklinti, Valdytojo nustatytais signalais.

17. Riedmenų mašinisto pavardę ir Įsakymo perdavimo laiką pagrindinės stoties budėtojas registruoja į Tvarkdario žurnalą.

18. Pagrindinės stoties budėtojas nutraukia traukinių eismą tarpstotyje vadovaudamasis:

18.1. Valdytojo atskiru potvarkiu dėl planinio kelio remonto ir statybos darbų;

18.2. kelyje sustojusio traukinio ar kitų riedmenų mašinisto, darbuotojo, atsakingo už geležinkelio kelio priežiūrą ir remontą, Reikalavimu nutraukti eismą dėl tarpstočio kelio, statinių ar įrenginių netikėto gedimo, gresiančio traukinių eismo saugai.

21. Nutraukti traukinių eismą tarpstotyje pagrindinės stoties budėtojas telefonu įsako tiesiogiai traukinių ar kitų riedmenų mašinistams , pagal vieną iš šių Įsakymo formų:

21.1.   „200....... m. ....... mėn.  ............. d.

.......h ........min.   Įsakymas  Nr. ...........

                   Dėl.............................. ...............nuo....h ..... min.                        

                 (kelio, įrenginių ir kt. remonto)          

tarpstotyje......... ................................nutraukiu visų

traukinių eismą, išskyrus tuos, kuriuos į šį tarpstotį

įsakau išleisti pagal vykdytojo.....................paraišką.

                                       (pareigos, vardas, pavardė)

Pagrindinės stoties budėtojas....... ......................“.

21.2.    „200 .. m. ........... mėn. ........... d.

......h .........min. Įsakymas Nr. .........           

Dėl tarpstotyje........... .............sustojusio traukinio Nr. ...

nuo ......h ..............min.  nutraukiu visų traukinių eismą,

išskyrus pagalbinį lokomotyvą, kuris turi būti išleistas

........ ........................................stoties partempti

traukinį į................... ...........................sto

(turi stumti traukinį iki ....... km ir grįžti atgal

į.............................................stotį).

Pagrindinės stoties budėtojas ...... ..................................“.

21.3.    „200 .. m............. mėn. ............ d.

........... h .....min. Įsakymas  Nr. .......

Nuo ....... h ................. min. tarpstotyje

...................... ............... nutraukiu visų traukinių eismą,

išskyrus pagalbinį lokomotyvą, dirbsianti .............  km.

Pagrindinės stoties budėtojas .....................................“.

22.  Prieš nutraukdamas traukinių eismą tarpstotyje, pagrindinės stoties budėtojas turi telefoniniu ryšiu susisiekti su  tarpstotyje važiuojančių traukinių ar kitų riedmenų mašinistais ir jiems pranešti apie numatomą eismo pertrauką, darbų vykdy­tojo pavardę ir tolesnę traukinių ar kitų riedmenų važiavimo tvarką.

23. Traukinių eismą tarpstotyje pagrindinės stoties budėtojas atnaujina, kai šios Instrukcijos numatyta tvarka iš atsakingo asmens gaunamas Pranešimas, kad kliūtys pašalintos, darbai užbaigti ir tarpstotis laisvas.

24. Gautą Pranešimą, kad kliūtys pašalintos, darbai užbaigti ir tarpstotis laisvas  pagrindinės stoties budėtojas privalo registruoti į Tvarkdario žurnalą, pažymėti gauto pranešimo laiką, perdavusio atsakingo asmens pavardę ir pareigas.

25. Atnaujinti traukinių eismą tarpstotyje, pagrindinės stoties budėtojas leidžia traukinių ar kitų riedmenų mašinistams perduodamu šios formos registruotinu Įsakymu:

„200....m. .................mėn. .....d.  Nr. ....

Nuo .....h. ...min. įsakymą Nr. .......... atšaukiu.

Nuo ............ d. .... h .....min. traukinių eismą

...............................................................................................

                     (nurodyti eismo tvarkymo būdą)

Pagrindinės stoties budėtojas ...............................................“.

26. Prireikus išleisti iš stoties traukinį, kuris pagal eismo tvarkaraštį neturi sustoti tarpstotyje (žmonėms įlipti ir išlipti bei kroviniams pakrauti ir iškrauti), bet turintį atvykti į gretimą arba sugrįžti į išvykimo stotį, pagrindinės stoties budėtojas, atsižvelgdamas į eismo padėtį, leidžia traukinio mašinistams išvykti į tarpstotį, nurodydamas traukinio išvykimo laiką ir buvimo tarpstoty­je trukmę.

27. Išleidžiamojo traukinio mašinistui, kuris atsakin­gas už žmonių įlipimą ar išlipimą, o kai tarpstotyje vykdomi krovos darbai ir krovimo darbus tvarkančiam atsakingam darbuotojui išduodamas Įspėjamasis lapelis.

28. Po sustojimo tarpstotyje dėl krovimo darbų, mašinistas toliau važiuoja pagal krovimo darbus tvarkančio atsakingo darbuo­tojo duotą signalą.

          

  IV. LOKOMOTYVO AR KITŲ RIEDMENŲ BRIGADOS DARBAS

 
29.  Lokomotyvo ar kitų savaeigių riedmenų mašinistas privalo:

29.1. gerai išmanyti lokomotyvo ar kitų savaeigių riedmenų konstrukciją ir valdymo ypatumus, žinoti siaurojo geležinkelio linijos profilį, signalinių rodyklių ir ženklų išdėstymą bei paskirtį, pervažų vietas, turėti traukinių tvarkaraštį;

29.2. priimdamas lokomotyvą ar kitus savaeigius  riedmenis, patikrinti, ar jis tvarkingas, ar tinkamai veikia stabdžiai, smėlio tiekimo sistema, mobilusis ryšis, garsinio signalo prietaisai ir kiti riedmenų prietaisai ir mazgai, bei susipažinti su įrašais lokomotyvo techninės būklės žurnale;

29.3. patikrinti, ar riedmenyse yra signalinių, gaisrinių, medicinos priemonių ir kito reikiamo, Valdytojo nustatyto, inventoriaus;

29.4. gauti iš mašinisto padėjėjo pranešimą, kad pagal traukinio mašinisto kelialapį, traukinys tinkamai suformuotas, patikrintas ir paženklintas Valdytojo nustatyta tvarka. Mašinisto nurodymu, mašinisto padėjėjas apžiūri traukinį, patikrina ir įsitikina, kad traukinys tinkamai suformuotas, vagonai sukabinti, traukinio galas paženklintas, žmonių, riedmenų ir krovinių sauga užtikrinta;

29.5. prikabinus lokomotyvą prie traukinio sąstato, patikrinti, ar lokomotyvas taisyklingai sukabintas su sąstato pirmuoju vagonų, ar sujungtos oro žarnos, ar atsukti galiniai čiaupai tarp jų;

29.6. patikrinti ar po pirmuoju vagonu  nėra kliūčių traukiniui pajudėti iš vietos;

29.7. pripildyti suslėgtu oru stabdžių vamzdyną, patikrinti, ar slėgio kritimas neviršija nustatytų normų, atlikti traukinio automatinių stabdžių patikrinimą. Traukinio stabdžių patikrinimą, mašinisto nurodymu, kartu su mašinistu atlieka mašinisto padėjėjas;

29.8. gauti iš mašinisto padėjėjo pažymą apie traukinio stabdžius, sutikrinti joje nurodyto galinio vagono numerį su įrašytuoju traukinio kelialapyje ir patikrinti, ar stabdžių trinkelių spaudimas į aširačius atitinka Valdytojo nustatytus reikalavimus;

29.9. kai traukinys išvyksta iš pagrindinės Panevėžio stoties, gauti iš pagrindinės stoties budėtojo registruotiną E-67 formos Leidimą;

29.10. kai traukinys išvyksta iš kitos stoties, gavęs iš pagrindinės stoties budėtojo registruotiną  Įsakymą, užpildyti E-67 formos Leidimą;.

29.11. registruoti visus pagrindinės stoties budėtojo telefoniniu ryšiu perduodamus Įsakymus (dėl eismo tarpstotyje arba tam tikru keliu leidimo ir nutrau­kimo, dėl Įspėjimo apie kelyje atliekamus darbus ar kelyje esančius gedimus kurie kelia grėsmę traukinių eismo saugai, dėl manevravimo stotyse) Traukinių eismo tvarkdario nurodymų registracijos žurnale (forma E-7) (toliau – Gautų nurodymų žurnalas) (žr. 4 priedą);

29.12. prieš pradedant važiuoti, stebėti ar iš traukinio bei stoties nerodomi draudžiantys važiuoti signalai;

29.13. išvykstant į tarpstotį iš pagrindinės stoties budėtojo gauti iešmų užraktų, ruože esančių nesergimų pervažų užtvarų raktus bei keleivinių ir prekinių traukinių tvarkaraštį;

29.14.  turėti traukinių eismui tvarkyti reikalingų blankų;

29.15. stotyse, tarpstotyje pastebėjęs įrenginių gedimus, keliančius pavojų traukinių eismo saugai, nedelsiant pranešti pagrindinės stoties budėtojui;

29.16. kartu su mašinisto padėjėju, valdydami traukinį, stebėti ar laisvas kelias, nuo kelio rodomus signalus, signalines rodykles ir ženklus, vadovautis jais ir laikytis Valdytojo nustatyto pokalbio reglamento;

29.17. stebėti traukinio būklę ir iš jo rodomus signalus;

29.18. stebėti prietaisus, kontroliuojančius nenutrūkstamą ir saugų lokomotyvo ar kitų savaeigių riedmenų veikimą;

29.19. įvažiuodami į stotį ir važiuodami stoties keliais duoti reikimus signalus ir stebėti, ar gerai parengtas maršrutas, ar laisvas kelias;

29.20. stebėti rodomus stoties ar kitų geležinkelio darbuotojų signalus ir traukinių bei manevrinių lokomotyvų eismą gretimuosiuose keliuose, o jei iškyla pavojus siaurojo geležinkelio transporto eismo saugai ar žmonių gyvybei – nedelsiant stabdyti traukinį;

29.21. jei būtina sustabdyti traukinį siaurojo geležinkelio tarpstotyje, stengtis traukinį sustabdyti horizontalioje ir tiesioje kelio atkarpoje, jei stabdymas nėra staigusis, panaudojant traukinio automatinius stabdžius ir pagalbinį lokomotyvo stabdį;

29.22. apie traukinio sustojimą skubiai pranešti pagrindinės stoties budėtojui;

29.23. išsiaiškinti sustojimo priežastis ir tolesnio važiavimo galimybes;

29.24. jei sustojas traukinys negali važiuoti po 20 minučių ar vėliau, panaudoti lokomotyvo rankinį stabdį ir duoti signalą, kad keleivinio vagono palydovas panaudotu visus sąstate esančius rankinius stabdžius. Traukiniuose, kur nėra traukinio palydovų, mašinisto nurodymu, mašinisto padėjėjas privalo padėti po vagonų ratais lokomotyve esančius ratstabdžius, o kai jų neužtenka – panaudoti vagonų rankinius stabdžius;

29.24.1. papildomai pranešti pagrindinės stoties budėtojui, apie sustojimo priežastis ir būtinas priemones kliūčiai pašalinti. Neesant telefoninio ryšio, pasiųsti traukinio palydovą, mašinisto padėjėją ar kitą  paskirtą darbuotoją, kad šis iš artimiausio punkto, turinčio telefoninį ryšį, praneštų pagrindinės stoties budėtojui apie įvykį;

29.24.2. kartu su visai traukinio darbuotojais imtis priemonių kliūčiai pašalinti, o iškvietus pagalbinį lokomotyvą, atitverti traukinį signaliniais ženklais;

29.24.3. jei traukinys buvo išleistas nutrūkus visoms ryšių priemonėms, tuoj pat po traukinio sustojimo, atitverti traukinį signaliniais ženklais ir paskirti atsakingą asmenį, kuris įpareigotas susisiekti su pagrindinės stoties budėtojui ir pranešti apie traukinio sustojimą;

29.25. jei traukinys sustojo įkalnėje ir gale nėra stumtuvo, mašinistas privalo gauti pagrindinės stoties budėtojo Leidimą,  atstumti traukinį į to paties tarpstočio lėkštesnio profilio vietą. Šiuo atveju prie sąstato galinio vagono turi būti lokomotyvo brigados narys, arba kitas mašinisto paskirtas asmuo. Traukinio greitis turi būti ne didesnis, kaip 5 km/h;

29.26. nedelsdamas pareikalauti pagalbinio lokomotyvo, jei sustojęs traukinys dėl per didelės masės negali pajudėti iš vietos ir jei jo neleidžiama atsistumti į to paties tarpstočio lėkštesnio profilio vietą;

29.27. daugiau kaip 20 min. vėluojančio išvykti iš stoties traukinio ar kitų riedmenų mašinistas privalo telefoninio ryšio priemonėmis iš pagrindinės stoties budėtojo sužinoti apie tolesnę važiavimo tvarką.

29.28. užtikrinti siaurojo geležinkelio transporto eismo saugą, tiksliai laikytis traukinių tvarkaraščio;

29.29.  tarpstotį pervažiuoti laikantis eismo tvarkaraščio;

29.30. vykdyti pagrindinės stoties budėtojo nurodymus dėl krovimo darbų;

29.31. pastebėjęs traukinių eismo kliūtį arba pavojų žmonių gyvybei, nedelsiant imtis priemonių traukiniui sustabdyti.

29.32. važiuojant stebėti traukinio sąstatą, ypač į atvirus vagonus pakrautus krovinius;

29.33. stebėti, ar nerodo kokių nors signalų dirbantys kelio priežiūros darbuotojai, ir imtis priemonių, kad tų signalų reikalavimai būtų vykdomi;

29.34. stebėti kelio laisvumą, signalines rodykles ir ženklus;

30.1. išvažiuoti iš stoties į siaurojo geležinkelio tarpstotį be pagrindinės stoties budėtojo Leidimo;

30.2. išvažiuoti iš stoties ar stotelės ankščiau tvarkaraštyje nurodyto laiko, taip pat nesustojant pervažiuoti Leidime nurodytą stotį ar stotelę;

30.3. manevruoti stotyse be pagrindinės stoties budėtojo Leidimo;

30.4. iš anksto pildyti E-67 formos Leidimą, kol negautas pagrindinės stoties budėtojo Įsakymas važiuoti į tarpstotį;

30.5. prašyti leidimo užimti tarpstotį traukiniu, kuris neparengtas išvykti, arba kol iš tarpstočio neatvykęs priešinis traukinys.

31. Lokomotyvo ar kitų riedmenų mašinisto padėjėjas privalo:

31.1. mašinisto nurodymu, parengti traukinio išvykimo maršrutą;

31.2. mašinisto nurodymu atrakinti, perjungti ir užrakinti iešmus, kai trauki­niai priimami, išleidžiami ar manevruojama stotyje; baigus darbus užrakinti iešmus nuolatinėje padėtyje, nurodytoje stoties knygoje;

31.3. mašinisto nurodymu, laikydamasis Riedmenų įtvirtinimo tvarkoje nustatytų normų (žiūr.11 priedą), stotyse, tarpstotyje įtvirtinti paliktus vagonus rankiniais stabdžiais ir ratstabdžiais.

31.4. Valdytojo nustatyta tvarka, atlikti traukinio techninę apžiūrą ir patikrinimą;

31.5. Valdytojo nustatyta tvarka, atlikti traukinio stabdžių patikrinimą, išrašyti stabdžių patikrinimo pažyma ir įteikti pažymą mašinistui;

31.6. vykdyti kitus traukinio mašinisto nurodymus, susijusius sutraukinių eismu.

 
V. TRAUKINIŲ IŠLEIDIMAS

 

32. Traukinių išleidimas iš pagrindinės Panevėžio stoties.

32.1. Kai traukinys ir maršrutas parengtas traukinio išvykimui iš pagrindinės Panevėžio stoties į siaurojo geležinkelio tarpstotį, traukinio mašinistas asmeniškai pateikia pagrindinės stoties budėtojui tokios formos paklausi­mą:

„Ar gali traukinys Nr. .........išvykti iš ............................. stoties?

Traukinio mašinistas ..............................................................“.

32.2. Kai traukiniui važiuoti iš pagrindinės stoties nėra kliūčių, pagrindinės sto­ties budėtojas Įsakymą dėl traukinio išleidimo įrašo į Tvarkdario žurnalą ir mašinistui įteikia E-67 formos Leidimą;

32.3. Be Leidimo E -67 užimti tarpstotį  pagrindinės stoties bu­dėtojas traukinio mašinistui duoda papildomus Nuro­dymus dėl atitinkamo darbo geležinkelio linijoje, stotyse.

33. Traukinių išleidimas iš kitos stoties.

33.1. Kai traukinys ir maršrutas  parengtas traukinio išvykimui iš kitos stoties į tarpstotį, traukinio mašinistas telefoniniu ryšiu pateikia pagrindinės stoties budėtojui tokios formos paklausi­mą:

„Ar gali traukinys Nr. .........išvykti iš ............................. stoties?

Traukinio mašinistas ..................................................................................“.

33.2 Kai traukiniui važiuoti nėra kliūčių, pagrindinės sto­ties budėtojas Įsakymą dėl traukinio išleidimo įrašo į Tvarkdario žurnalą ir telefoniniu ryšiu perduoda traukinio mašinistui:

„200... m. ......... mėn. ......... d. .... h  ..... min.   Įsakymas   Nr. ..........     

Traukinio Nr. .....mašinistui ................................ esančiam .....................stotyje

Įsakau .....h   ...min. traukiniu Nr. .......... išvykti iš ..................................stoties

ir .....h .....min. nuvykti į .................................   stoti, kurioje prasilenksite,

būsite lenkiamas, kurią pervažiuosite (kas nereikalinga išbraukti).

Su traukiniu Nr. .......įvažiuokite į ................................stoties kelią Nr. ..........

Pa­grindinės stoties budėtojas ............................................“.

33.3. Be Įsakymo užimti tarpstotį  pagrindinės stoties bu­dėtojas traukinio mašinistui duoda papildomus Nuro­dymus dėl atitinkamo darbo geležinkelio linijoje, stotyse;

33.4. pagrindinės stoties budėtojo Įsakymus traukinio mašinistas registruoja Gautų nurodymų žurnale (forma E-7) ir užpildo Leidimą (forma E – 67).

34. Ne iš pagrindinio kelio išvykstančio traukinio galiniam vagonui pervažiavus paskutinį iešmą, pagal mašinisto padėjėjo signalą traukinys sustabdomas ir pagrindinių,  atvykimo, išvykimo bei privažiuojamųjų kelių iešmai perjungiami į nuolatinę padėtį nurodyta Stoties knygoje.

,,200 ..m. ...... mėn. ...d.  ...h .... min.

Pranešu, kad traukinys Nr. ............ dėl ......................................

                                                                  (nurodyti priežastį)

iš............................................stoties išvykti negali, prašau     

atšaukti Įsakymą Nr. ..........

Traukinio mašinistas ...............................................................“.

Gautą Pranešimą pagrindinės stoties budėtojas registruoja Tvarkdario žurnale (forma E-6).

Tokiu atveju pagrindinės stoties budėtojas duoda šios formos registruotiną Įsakymą:

„Traukiniui Nr. .........draudžiama išvykti iš ..........................stoties.

Įsakymą Nr. ....atšaukiu.

Pagrindinės stoties budėtojas.............. ........................“.

Gautą Įsakymą mašinistas registruoja Gautų nurodymų žurnale (formos E-7).

  1. agrindinės stoties budėtojui atšaukus Įsakymą, mašinistas turi negaliojantį Leidimą (forma E-67)perbraukti įstrižai, pasirašyti ir apie tai pranešti pagrindinės stoties budėtojui tokios formos neregistruotinu Pranešimu:

  Leidimas Nr. ..... perbrauktas ir negaliojantis.

                 Traukinio Nr. ...... mašinistas........................“.

39.  Toliau traukinių eismas tvarkomas pagrindinės stoties budėtojos Įsakymais.
 
VI. TRAUKINIŲ PRIĖMIMAS
 
40.  Siaurojo geležinkelio linijos stotyse traukiniai priimami į laisvus stoties kelius, numatytus Stoties knygoje.
41. Atvykstant ne į pagrindinį stoties kelią, mašinistas traukinį sustabdo prieš signalinį ženklą „Stoties riba“.

42. Traukiniui sustojus, mašinisto nurodymu, mašinisto padėjėjas perjungia iešmus Leidime E-67 nurodyto atvykimo kelio linkme ir juos užrakina.

43. Parengęs atvykimo maršrutą, patikrinęs iešmų padėtį, smailių prigludimą prie rėminio bėgio, iešmų rodyklių padėtį, atvykimo kelio laisvumą, mašinisto padėjėjas duoda traukinio mašinistui signalą važiuoti į stoties atvykimo kelią.

46. Stotyse, kuriose pagrindinių kelių iešmuose kontroliniai užraktai sugedę, atvykstantis traukinys turi būti sustabdomas prieš signalinį ženklą „Stoties riba“, mašinisto nurodymu, mašinisto padėjėjas perjungia iešmus atvykimo kelio linkme ir įtvirtina iešmų smailes nustatytoje padėtyje.

47. Mašinistas apie traukinio ar kitų riedmenų atvykimą į nurodytą stotį telefoniniu ryšiu praneša pagrindinės stoties budėtojui.

48. Draudžiama be pagrindinės stoties budėtojo Leidimo užimti stotyse atvykimo ir išvykimo kelius pavieniais vagonais arba sąstatais.

49. Stotis, kuriose nenumatyta traukiniui sustoti, mašinistas pervažiuoja pagrindiniu keliu, nesustodamas prieš signalinį ženklą „Stoties riba“.

50. Iš stoties išvykusio ir įkalnėje sustojusį traukinį, galima sugrąžinti ir priimti atgal į stotį tik  gavus pagrindinės stoties budėtojo Leidimą.

51. Dėl Leidimo traukiniui grįžti atgal į stotį, mašinistas teikia pagrindinės stoties budėtojui tokios formos registruotiną Pranešimą:

„200... m. ........... mėn. .......d.  Pranešimas Nr. ......

Traukinys Nr. ...dėl ............................... ..........sustojo ......... km.

                                           (nurodyti priežastį)

Prašau leisti traukinį nustumti iš tarpstočio atgal į ..................... stotį.     

Mašinistas ............................................. „.

Gautą Pranešimą pagrindinės stoties budėtojas registruoja Tvarkdario žurnale (formos E-6).

 

„Įsakymą Nr. ......... atšaukiu. Traukinį Nr. ..............

stumkite atgal į ..................................... stoties ............ kelią.

Pagrindinės stoties budėtojas .....................................".

 

Gautą Įsakymą mašinistas registruoja Gautų nurodymų žurnale (formos E-7).

PASTABA. Iš tarpstočio sugrįžtantis į stotį traukinys priimamas vadovaujantis šios Instrukcijos 40-48 punktais.

 
 VII. TRAUKINIŲ PRASILENKIMAS

 

54.1. lenkiamasis traukinys turi būti sustabdomas prieš signalinį ženklą „Stoties riba“. Mašinisto nurodymu, mašinisto padėjėjas perjungia iešmus Leidime nurodyto atvykimo  kelio linkme, patikrina ar atvykimo kelias laisvas ir duoda signalą traukiniui įvažiuoti į stoties atvykimo kelią;

54.2. mašinisto padėjėjas, įsitikinęs, kad traukinys atvyko visas ir stovi tarp riboženklių, perjungia ieš­mus ir užrakina juos nuolatinėje padėtyje pagrindinio kelio linkme, patikrina, ar pagrindinis kelias laisvas atvykstančiam priešiniam traukiniui;

54.3. apie traukinio atvykimą į atvykimo kelią, mašinistas telefoniniu ryšiu praneša pagrindinės stoties budėtojui;

54.4. pagrindiniu stoties keliu važiuojančiam prasilenkiančiam trau­kiniui išduodamas Leidimas E-67 visam laisvam tarpstočiui;

54.5. aplenktojo traukinio mašinistas, apie prasilenkiančio traukinio pervažiavimą pagrindiniu stoties keliu,  telefoniniu ryšiu praneša pagrindinės stoties budėtojui ir vykdo tolimesnius pagrindinės stoties budėtojo duodamus Nurodymus.

 
VIII. TRAUKINIŲ LENKIMAS
 

55.1. lenkiamasis traukinys važiuoja į Leidime nurodyto stoties atvykimo kelią tokia pačia kaip prasilenkimo tvarka;

55.2. lenkiančio traukinio mašinistui duodamas Įsakymas važiuoti iki paskutinės prieš lenkimo stotį esančios stoties;

55.3. gavęs lenkiamojo traukinio mašinisto Pranešimą apie atvykimą į atvykimo kelią ir iešmų perjungimą laisvojo pagrindinio kelio linkme, pagrindinės stoties budėtojas duoda Įsakymą dėl lenkiančio traukinio tolesnio važiavimo tvarkos;

55.4. aplenktasis traukinys iš stoties išleidžiamas pagrindinės stoties budėtojo Įsakymu, žiūr. šios Instrukcijos V skyrių.

 
IX. SPECIALIŲJŲ RIEDMENŲ EISMO TVARKA
 

56. Specialiųjų riedmenų eismas tvarkomas bendra šios Instrukcijos traukiniams nustatyta eismo tvarka.

57. Specialiųjų riedmenų naudojimo tvarka siaurojo gele­žinkelio linijoje nurodyta šios Instrukcijos 14 priede (žiūr. 14 priedą).

 
X. MANEVRAVIMAS
 

58. Stotyse manev­rams vadovauja manevrų vadovas, gavęs iš pagrindinės stoties budėtojo registruotiną Įsakymą.

59. Manevruoti stotyse, kuriose numatyta traukiniams prasilenkti, lenkti, arba jei nėra Leidimo traukiniui važiuoti toliau, leidžiama tokios formos pagrindinės stoties budėtojo registruotinu Įsakymu:

200... m.........mėn. .......d. ....h.... min. Įsakymas  Nr. .........                    

Leidžiu nuo ........ h. ..... min. iki .....h .......... min. traukiniu Nr. .....       

........................... stotyje manevruoti ir išvažiuoti į pagrindinį kelią

iš .................................pusės. Pagrindinės stoties budėtojas ......................“.

      (lyginės, nelyginės)

Gautą Įsakymą mašinistas registruoja Gautų nurodymų žurnale (formos E-7) ir perduoda Įsakymą manevru vadovui. Mašinisto nurodymu, manevrus tvarko mašinisto padėjėjas.

60. Draudžiama stotyse manevruoti, negavus pagrindinės stoties budėtojo registruotino Įsakymo, leidžiančio manevruoti.

61. Jei nespėjama Įsakyme nurodytu laiku užbaigti manevrų, juos reikia nutraukti, apie tai pranešti pagrindinės stoties budėtojui ir laukti tolesnių jo Nurodymų.

62. Užbaigus manevrus,  keliuose palikti riedmenys turi būti įtvirtinti ratstabdžiais, laikantis Riedmenų įtvirtinimo tvarkos normų (žr. 11 priedą), visi stoties kelių iešmai perjungti į nuolatinę padėtį Stoties knygoje nustatyta tvarka.

63. Užbaigus manevrus, manevrų vadovas privalo pranešti pagrindinės stoties budėtojui, kuriuose keliuose ir kiek palikta vagonų, iš kurių kelių bei kiek vagonų išvežta.

64. Mašinistai ir mašinistų pa­dėjėjai pasirašytinai supažindinami su Stoties knygoje nurodyta ma­nevravimo tvarka.

 
XI. PAGALBINIŲ LOKOMOTYVŲ EISMAS
 

66. Pagalbinių lokomotyvų paskirtis – greitai ir veiksmingai atnaujinti sutrikusį traukinių eismą.

67. Pagalbinis lokomotyvas į paskyrimo vietą išlei­džiamas pagrindinės stoties budėtojo Įsakymu, jei reikalauja sustojusio tarpstotyje traukinio ar kitų riedmenų mašinistas arba asmuo atsakingas už geležinkelio kelio (infrastruktūros) priežiūrą ir remontą (rašytiniu, žodiniu arba telefoninio ryšio Reikalavimu). Pagrindinės stoties budėtojas gautą Reikalavimą registruoja Tvarkdario žurnale..

69. Pagrindinės stoties budėtojui gavus Reikalavimą išsiųsti į tarpstotį pagalbinį lokomotyvą, pagrindinės stoties budėtojas šios Instrukcijos nustatyta tvarka nutraukia traukinių eismą tarpstotyje ir nusprendžia, iš kurios stoties bus teikiama pagalba ir į kurią stotį (prireikus) bus vežami traukinio vagonai.

70. Pagalbiniai lokomotyvai į tarpstotį, kuriame nu­trauktas visų traukinių eismas, išleidžiami pagal rašytinį E-22 formos Leidimą (žr. 10 priedą). Kartu su šiuo Leidimu mašinistui išduodamas Įspėjamasis lapelis ir nurodomas už eismo atnaujinimo darbus  paskirtas atsakingas darbų vadovas.

71. Atvykęs į paskyrimo vietą, pagalbinis lokomotyvas sustabdomas prieš stabdomąjį signalinį ženklą.

72. Toliau lokomotyvo mašinistas važiuoja, pagal paskirto atsakingo darbų vadovo, vadovaujančio eismo atnaujinimo darbams, Nurodymus.

73. Pašalinus traukinių eismo kliūtį, paskirtas už eismo atnaujinimo darbus atsakingas darbų vadovas, pagrindinės stoties budėtojui telefoniniu ryšiu praneša:

 „Eismo kliūties dėl ..................................................................        

                                    (riedmenų nuriedėjimo, kelio gedimo ar kt.)
                    pašalinimo darbai baigti ........                   h ..........min.

      Tarpstotis ..............................................................laisvas.

       Darbų vadovas     ...........................................................“.

                                           (pranešėjo pareigos , pavardė)

74. Gavęs Pranešimą, kad traukinių eismo kliūtis pašalinta, tarpstotis laisvas, pagrindinės stoties bu­dėtojas registruoją Pranešimą į Tvarkdario žurnalą ir  Įsakymu atnaujina traukinių eismą tarpstotyje.

 
XII. TRAUKINIO IŠ TARPSTOČIO IŠVEŽIMAS DALIMIS
 

75. Tais atvejais, kai tarpstotyje sustojusiam traukiniui pagalbinis lokomotyvas nebereikalingas, o sąstatas gali būti išvežtas dalimis to paties traukinio lokomotyvu, trau­kinio priekinė dalis išvežama į stotį pagal jau išduotą pagrindinės stoties budėtojo Įsakymą (Leidimas forma E-67), kuriame mašinistas rašo reikiamus pakeitimus apie tai, kad lokomotyvas vyksta tik iki pirmos stoties, kurioje bus palikta priekinė sąstato dalis.

76. Prieš išvežant iš tarpstočio priekinę sąstato dalį, mašinisto nurodymu, mašinisto padėjėjas Riedmenų įtvirtinimo nustatyta tvarka (žr. 11 priedą) įtvirtina ratstabdžiais likusią traukinio dalį;

76.1. apie riedmenų įtvirtinimą, mašinistas praneša pagrindinės stoties budėtojui;

76.2. įtvirtinus riedmenis, pagrindinės stoties budėtojo leidimu, mašinistas išveža priekinę sąstato dalį.

77. Sąstato dalys iš tarpstočio į stotį priimamos šios Instrukcijos VI skyriuje nustatyta tvarka.

78.1. apie stotyje paliktų vagonų įtvirtinimą ratstabdžiais, mašinistas telefoniniu ryšiu praneša pagrindinės stoties budėtojui ir laukia tolimesniu pagrindinės stoties budėtojo Nurodymų.

79. Pagrindinės stoties budėtojas, telefoniniu ryšiu, traukinio mašinistui perduoda registruotiną Įsakymą dėl traukinių eismo nutraukimo tarpstotyje ir lokomotyvas pagal Leidimą (forma E-22) grąžinamas į tarpstotį išvežti likusios sąstato dalies.

79.1. lokomotyvo mašinistas gautą Įsakymą dėl traukinių eismo nutraukimo ir Leidimą išvežti iš tarpstočio likusią sąstato dalį, registruoją Gautų nurodymų žurnale (forma E-7).

80.1. apie tarpstočio laisvumą mašinistas  telefoniniu ryšiu praneša pagrindinės stoties budėtojui:

„200...                  m .......................mėn. ..........d

.............h .............min.

Traukinys Nr. .........h .........min. ........

iš tarpsto­čio ..................................dalimis atvežtas

į ..........................................stotį. Tarpstotis laisvas.

Traukinio mašinistas   ...........................................“.

Pranešimą pagrindinės stoties budėtojas registruoja  Tvarkdario žurnale.

Toliau traukinių eismas vykdomas pagrindinės stoties budėtojo Įsakymais.

 

XIII. TRAUKINIŲ EISMAS SUGEDUS VISOMS RYŠIŲ PRIEMONĖMS
 

81.1. sužinojęs apie visų ryšių priemonių gedimą, gali važiuoti tik iki Leidime nurodytos stoties. Be to, nesant žinių apie anksčiau išleisto traukinio atvykimą į gretimą stotį, mašinistas turi važiuoti tarpstočiu ypač budriai ir būti pasirengęs sustoti, nes priekyje važiuojančio traukinio galas gali būti neatitvertas.

83. Sugedus visoms ryšių priemonėms, DRAUDŽIAMA išleisti į tarpstotį šiuos traukinius:

83.1. su 1-osios pavojingumo klasės kroviniais (sprogiosios medžiagos) ir negabaritiniais kroviniais, ilguosius bei sunkiuosius ir vieno asmens (mašinisto) valdomus;

83.2. skirtus darbams tarpstotyje atlikti, išskyrus avarinius, gaisrinius ir pagalbinius lokomotyvus;
84Sugedus visoms ryšių priemonėms, kol traukinių eismas bus pradėtas tvarkyti rašytiniais Pranešimais, traukiniai gali būti išleisti į tarpstotį, tik lygine kryptimi, kuri tokiais atvejais yra pagrindinė.
85. Kol traukinių eismas nebus pradėtas tvarkyti rašytiniais Pranešimais, į tarpstotį DRAUDŽIAMA išleisti ne lyginės krypties traukinį, išskyrus:

85.1. avarinį ir gaisrinį traukinį arba pagalbinį lokomotyvą, kuriems pagrindinės stoties budėtojo Įsakymu išduotas Leidimas E-17.

86. Pagrindinės stoties budėtojas, gavę iš tarpstočio reikalavimą suteikti pagalbą, vadovaudamasis šios instrukcijos XI skyriaus reikalavimais, organizuoja avarinio, gaisrinio traukinio ar pagalbinio lokomotyvo išsiuntimą ir Įsakymu išduoda mašinistui formos E -22 Leidimą.

                      87. Pirmas pagrindinės krypties traukinys gali būti išleistas tik pagrindinės stoties budėtojui patikrinus, ar visas tarpstotis iki kitos stoties yra laisvas ir kartu siunčiant į gretimą stotį rašytinį Pranešimą apie tolesnį traukinių eismą. Apie tai, kad tarpstotis laisvas, Eismo žurnale daromas įrašas, kuriame nurodomas patikrinimo būdas ir tarpstotį tikrinusio darbuotojo pavardė.

89. Pagrindinės stoties budėtojas, gavęs Reikalavimą suteikti pagalbą, prieš išleisdamas avarinį traukinį arba pagalbinį lokomotyvą, turi patikrinti, ar tarp stoties ir vietos, kur siunčiama pagalba, nėra kitų traukinių.

Forma A.  „__ h __ min išleidau į Jūsų stotį traukinį Nr.__. Jam atvykus, laukiu traukinio iš Jūsų stoties. Pagrindinės stoties budėtojas ____“.

Forma B.  "___h ____min išleidau į Jūsų stotį traukinį Nr. __, paskui kurį ____h ____min išleisiu traukinį Nr.__. Pagrindinės stoties budėtojas ___".

Forma C. „Laukiu traukinio iš Jūsų stoties. Pagrindinės stoties budėtojas __“.

Rašytiniams C formos Pranešimams perduoti leidžiama naudoti sunkiąsias drezinas, vieninius lokomotyvus, lengvuosius riedmenis bei kitas geležinkelio ir autotransporto transporto priemones.

93. Ta pačia kryptimi važiuojantys traukiniai turi būti išleidžiami praėjus laikui, per kurį anksčiau išleistas traukinys turi nuvažiuoti į kitą stotį, pridedant 10 minučių.

94. Kol ryšių priemonės neveikia, traukiniai į tarpstotį išleidžiami pagal E-17 formos Leidimus.

95. Kol bus atnaujintas ryšis tarp pagrindinės stoties budėtojo ir nepagrindinėje stotyje esančio traukinio mašinisto, pagrindinės stoties budėtojas ir nepagrindinėje stotyje esantis traukinio mašinistas rašytinius A ir B formų Pranešimus apie tolesnį traukinių išleidimą turi perdavinėti per kiekvieną abiem kryptimis važiuojančių traukinių pagrindinio lokomotyvo mašinistą.

96. Pagrindinės stoties budėtojas A, B ir C formų Pranešimus registruoja Tvarkdario žurnale.

97. Traukinių eismo tvarkymas rašytiniais Pranešimais įforminamas Tvarkdario žurnale padarius šios formos įrašą:

„Data ____. Laikas ____. Dėl visų ryšių priemonių gedimo tarpstotyje ________ nustatytas traukinių eismo tvarkymas rašytiniais Pranešimais.

Pagrindinės stoties budėtojas ____ (parašas ir stoties pavadinimas).

98. Ne pagrindinėje stotyje esantis traukinio mašinistas A, B ir C formų Pranešimus registruoja Gautų nurodymų žurnale.

                      99. Jeigu ne pagrindinėje stotyje esantis traukinio mašinistas, kuris, sugedus ryšių priemonėms, iki ryšio nutrukimo buvo gavęs Leidimą išvykti traukiniui ne pagrindine (nelygine) kryptimi į tarpstotį, laikoma, kad tarpstotis užimtas tol, kol atvyks šis traukinys.

100. Kai ryšiai sutvarkyti, pagrindinės stoties budėtojas nustato visų traukinių buvimo siaurojo geležinkelio linijoje vietas ir atsižvelgda­mas į  padėtį, Įsakymu atnaujina traukinių eismą, pagal Leidimus E-67, bei duoda kitus Įsakymus, Nurodymus dėl tolesnės traukinių eismo tvarkos.

 
XIV. TRAUKINIŲ MAŠINISTŲ ĮSPĖJAMŲJŲ LAPELIŲ IŠDAVIMO TVARKA
 

102. Į Įspėjamąjį lapelį įrašomi įspėjimai pagal trukmę arba išdavimo priežastį skirstomi:

102.1. neterminuotus – galiojančius nuo nurodyto laiko iki atšaukimo, kai darbų vadovas negali tiksliai nustatyti, kada bus užbaigti darbai;

102.2. terminuotus – galiojančius darbų vadovo nurodytą konkretų laiką;

102.3. tikslinius – išduodamus tam tikrų traukinių, kurie negali važiuoti nustatytu greičiu (sąstate yra vagonų su pavojingaisiais, negabaritiniais ar kt. kroviniais) arba turi sustoti tvarkaraštyje nenumatytose vietose, mašinistams.

103. Reikalavimus išduoti Įspėjamuosius lapelius dėl iš anksto numatytų darbų pateikia:

103.1. asmuo paskirtas atsakingu už geležinkelio kelio (infrastruktūros) priežiūrą ir remontą – visam darbų atlikimo laikotarpiui, tačiau ne ilgesniam kaip keturiolika (14) parų laikotarpiui;

104. Valdytojo atskiru potvarkiu gali būti leista Įspėjamuosius lapelius išduoti ilgesniam laikui. Potvarkyje nurodoma, kokiems atsakingiems darbuotojams pavedama atšaukti Įspėjimą dėl greičio apribojimo ir nutraukti Įspėjamųjų lapelių išdavimą, kai būtini darbai atlikti ir atstatytas tarpstotyje Valdytojo nustatytas greitis.

105. Asmuo atsakingas už geležinkelio kelio (infrastruktūros) priežiūrą ir remontą, pagrindinės stoties budėtojui (raštų, telefoniniu ryšiu) pateikia Reikalavimą išduoti Įspėjamuosius lapelius, kai:

105.1. esant blogam matomumui kelyje dirba kelio darbininkai, naudodami lengvuosius riedmenis;

105.2. atliekami kelio statinių, kurių gedimai kelia grėsmę traukinių eismo saugai, remonto darbai, ir tą vietą, kurioje jie vyksta, būtina atitverti stabdomaisiais signaliniais ženklais (vieninio defektinio bėgio, tvarslių, iešmo smailiu, protarpio įtaisų, iešmo kryžmių pakeitimas, kelio iškylų lyginimas ir kt.) arba greičio mažinimo signaliniais ženklais.

106.1. tiksli Įspėjimo galiojimo vieta (tarpstotis, kilometras ar kelio numeris);

106.2. priemonės saugiam traukinių eismui laiduoti;

106.3. Įspėjimo galiojimo pradžia ir trukmė.

107. Pagrindinės stoties budėtojas, gavęs Reikalavimą, dėl Įspėjimo lapelių išdavimo, Reikalavimą registruoją į E-19 formos Įspėjimų registracijos žurnalą (toliau – Įspėjimų registracijos žurnalas) (žr. 7 priedą) ir išduoda traukinių ar kitų specialiųjų riedmenų mašinistams Įspėjamuosius lapelius.

108. Įspėjimą apie netikėtai kelyje atsiradusias kliūtis, nurodant pavojingos vietos kilometrą ir kokių atsargumo priemonių reikia imtis, pagrindinės stoties budėtojas gali perduoti traukinio ar kitų specialiųjų riedmenų mašinistui telefoniniu ryšiu, neįteikdamas Įspėjamojo lape­lio.

109. Netikėtai sugedę kelio ir kiti  įrenginiai, keliantys grėsmę traukinių eismo saugai turi būti tuoj pat remontuojami, panaudojant lengvuosius riedmenys, o darbo vieta  atitveriama reikalingais signaliniais ženklais.

110. Atsakingam už geležinkelio kelio (infrastruktūros) priežiūrą ir remontą asmeniui,  draudžiama pradėti kelio remonto darbus, kol pagrindinės stoties budėtojas nepra­neša, kad Reikalavimas gautas ir Įspėjamieji lapeliai išduodami.

111. Visi Reikalavimai ir pagrindinės sto­ties budėtojo Įsakymai dėl Įspėjamųjų lapelių išdavimo turi būti įrašomi į Įspėjimų registracijos žurnalą ir sunumeruojami.

114. Kiekvieno mėnesio pirmąją dieną į Įspėjimų registracijos žurnalą iš naujo įrašomi visi galiojantys Įspėjimai ir patvirtinami pagrindines stoties budėtojo parašu.

115. Pagrindinėje Panevėžio stotyje Įspėjamąjį lapelį, mašinistui pasirašytinai įteikia pagrindinės stoties budėtojas.

116. Kitose stotyse, pagrindinės stoties budėtojo, telefoniniu ryšiu perduodama Įsakymą dėl Įspėjimo lapelių išdavimo, traukinio ar kitų specialiųjų riedmenų mašinistas registruoja Gautų nurodymu žurnale ir užpildo Įspėjamąjį lapelį.

117.1. sugedus kelio įrenginiams, kelio statiniams ir kai atliekami remonto bei statybos darbai, dėl kurių reikia mažinti traukinio greitį arba visai sustoti;

117.2. įrengiant naujas signalizacijos, ryšių priemones;

117.3. išleidžiant traukinį, kuriame yra pakrautų, pažeidžiant pakrovos gabaritą, vagonų;

117.4. prikabinus prie traukinio riedmenis, negalinčius važiuoti tarpstotyje nustatytu greičiu;

117.5. kai tarpstotyje dirba lengvieji riedmenys;

117.6. kai į traukinį turi įlipti ar iš jo išlipti geležinkelio kelio priežiūros darbuotojai ar kiti asmenys;

117.7. kai reikia mažinti traukinio greitį, sustoti ke­lyje arba įspėti traukinio ar kitų specialiųjų riedmenų brigadą apie ypatingas trau­kinio važiavimo sąlygas.

119. Įspėjimo lapelio tekstas turi būti gerai įskaitomas.

120. Išleidžiamo traukinio ar kitų specialiųjų riedmenų numeris ir data į Įspėjamąjį lapelį įrašomas prieš jo įteikimą traukinio ar kitų riedmenų mašinistui.

122. Atšaukti neterminuotą Įspėjimą gali tik jį įteisinęs darbuotojas arba tiesioginis jo viršininkas, atskiru raštu arba darydamas atšaukimo įrašą Įspėjimų registracijos žurnale.

124. Pagrindinės stoties budėtojas, siaurojo geležinkelio linijoje esantiems traukinių ar kitų specialiųjų riedmenų mašinistams, telefoniniu ryšių praneša, kad neterminuotas Įspėjimas atšauktas ir negaliojantis.

127. Važiuodami lokomotyvų ar kitų specialiųjų riedmenų mašinistai turi vadovautis Įspėjamųjų lapelių nuorodomis ir atidžiai ste­bėti kelyje esančius signalinius kilnojamuosius ženklus.

129. Jei kelio signaliniais ženklais atitvertos darbo vietos pervažiavimo greitis nenurodytas Įspėjamajame lapelyje, mašinistas ar kitų specialiųjų riedmenų mašinistas turi važiuoti per pavojingą vietą ne di­desniu kaip 10 km/h greičiu.

133. Tarpstotyje esančio traukinio ar kitų specialiųjų riedmenų mašinistas, atsižvelgdamas į gautą Pranešimą, turi atsargiai važiuoti per pavojingą vietą, sumažinti greitį, prireikus sustabdyti traukinį ir toliau važiuoti tik tada, kai gaus Pranešimą, jog kliūtis pašalinta.

136. Traukinių ar kitų specialiųjų riedmenų mašinistas privalo sustabdyti traukinį  prieš pavojingą vietą;

136.1. toliau važiuojama tik pagal traukinį lydinčio arba gedimo vietoje esančio atsakingo už geležinkelio kelio priežiūrą ir remontą asmens nurodymus. Atsakingas už geležinkelio kelio priežiūra asmuo nustato kitų traukinių va­žiavimo per pavojingą vietą tvarką, prireikus pateikia Rei­kalavimą išduoti Įspėjamuosius lapelius.

 
XV. ŪKINIŲ TRAUKINIŲ EISMAS REMONTUOJANT KELIUS, STATINIUS IR ĮRENGINIUS
 

142. Jeigu darbai atliekami tamsiu paros metu, atsakingas už geležinkelio kelio priežiūrą ir remontą asmuo privalo pasirūpinti, kad darbo vieta būtų apšviesta.

143. Prieš eismo nutraukimą tarpstotyje arba linijoje darbų vadovas turi pateikti pagrindinės stoties budėtojui ūkinių traukinių ar kitų specialiųjų riedmenų išleidimo sekos paraišką, kurioje nurodo kiekvieno traukinio pirmojo sustojimo tarpstotyje kilometrą ir stotį, į kurią traukiniai turės sugrįžti baigę darbus.

146. Tarpstotyje, kuriame nutrauktas traukinių eismas, vienu metu gali dirbti keli ūkiniai traukiniai ar kiti specialieji riedmenys, priklausantys įvairioms organizacijoms, tačiau joms turi vadovauti vienas darbų vadovas, kurio pareigos nuro­domos Valdytojo atskirame potvarkyje.

147. Kiekvieno ūkinio traukinio ar kito specialaus riedmens mašinistas turi važiuoti tik iki Leidime (E-22 forma) nurodytos vietos.

148. Pirmasis traukinys važiuoja nustatytu Leidime greičiu, kiti – ne didesniu kaip 20 km/h; atstumas tarp ūkinių traukinių turi būti ne mažesnis kaip vienas kilometras.

149. Ūkiniai traukiniai ar kiti specialieji riedmenys, išleidžiami į tarpstotį, kuriame nutrauktas traukinių eismas, iš skirtingų stočių ir važiuojantys vienas priešais kitą, turi važiuoti tik iki Leidime (E-22 forma) nurodytos vietos, kurioje, darbų vadovo nurodymu, pastatomas stabdomasis signalinis ženklas. Atstumas tarp priešinių sustojusių traukinių turi būti ne mažesnis kaip 500 metrų.

150. Po sustojimo tolesnę ūkinių traukinių ar kitų specialiųjų riedmenų judėjimo tvarką nustato atsakingas už geležinkelio kelio priežiūrą ir remontą asmuo.

151. Siunčiamus sukabintus kelis ūkinius traukinius ar kitus specialiuosius riedmenis, kurie dirbs tarpstotyje vienu metu, galima atkabinėti arba sujunginėti pagal darbų vadovo nurodymą.

152. Savaeigių vienetų skaičių bei išdėstymą tokiuose traukiniuose numato darbų vadovas.

155. Ūkiniai traukiniai ar kiti specialieji riedmenys, išvažiuoja iš tarpstočio pagal darbų vadovo Nurodymą, suderintą su pagrindinės stoties budėtoju.

atsakingo už geležinkelio kelio priežiūrą ir remontą asmens Pranešimą (rašytinį, perduotą telefoniniu ryšiu), kad tarpstotyje nėra ūkinių traukinių ar kitų specialiųjų riedmenų ir, kad visos traukinių eismui gresiančios kliūtys pašalintos.

159. Ūkinius traukinius ar kitus specialiuosius riedmenis, po darbo važiuojančius iš tarpstočio vienas paskui kitą, leidžiama priimti į vieną ir tą patį stoties kelią arba į kito kelio, užimto riedmenimis, laisvą dalį.

160. Į tarpstočius, kuriuose neremontuojami statiniai ir įrenginiai arba dėl darbų pobūdžio nebūtina nutraukti traukinių eismą tarpstotyje, su ūkiniais traukiniais ar kitais specialiaisiais riedmenimis išvykstama vadovaujantis pagrindinės stoties budėtojo išduotu Įsakymu.

161. Išleisti į tarpstotį dirbti ūkinį traukinį, kuris turės grįžti į išvykimo arba važiuoti į gretimą stotį, pagrindinės stoties budėtojas leidžia tokios formos registruotinu Įsakymu:

„200                 m..........         mėn. .....        d. ....h ......min.    Įsakymas Nr. .........

Mašinistui ...............................esančiam ................................. stotyje.

          Įsakau ūkiniu traukiniu Nr. ...   išvykti į tarpstotį, sustoti  ..........km ir atlikus darbus

           .........h .......... min. atvykti (sugrįžti) į .......................stoties  kelią Nr. .......

          Pagrindinės stoties budėtojas....................................“.

162. Ūkinio traukinio ar specialiojo riedmens mašinistui išduodamas E-67 formos Leidimas ir Įspėjamasis lapelis dėl traukinio atvykimo (sugrįžimo) į stotį laiko. Draudžiama užimti tarpstotį ilgiau, negu nurodyta Leidime (forma E – 67) ir Įspėjamajame lapelyje.

164. Draudžiama be pagrindinės stoties budėtojo Leidimo ir išankstinio įrašo Apžiūros žurnale atlikti darbus stoties keliuose, kurių vietos turi būti paženklintos signaliniais ženklais, reikalaujančiais sustoti arba sumažinti greitį.

165. Darbų vieta stotyse žymima vadovaujantis Atitvaros signalinių ženklų naudojimo tvarkos ir išdėliojimo schemos instrukcijos reikalavimais (žr. 13 priedą).

 
XVI. LENGVŲJŲ RIEDMENŲ EISMO TVARKA
 

169. Lengvųjų riedmenų (motodrezina TDU-5) eismas traukinio teisėmis, išduodant Leidimą (forma E – 67), organizuojamas kaip ir šioje Instrukcijoje traukiniams nustatyta eismo tvarka.

170. Lengvųjų riedmenų (motodrezina TDU-5) eismas be Leidimų (forma E – 67), suteikiančių traukinio teisėmis užimti tarpstotį, organizuojamas pagrindinės stoties budėtojo Įsakymų išduotų Lengvųjų riedmenų eismo leidimu (forma E-21) (toliau – Leidimas E-21) (žr. 9 priedą).

171. Lengvuosius riedmenis, ne traukinio teisėmis, pagrindinės stoties budėtojas į tarpstotį išleidžia Leidimu E-21, tik išsiaiškinęs faktinį ir numatomą traukinių eismą tame tarpstotyje ir kai nėra kliūčių traukinių eismo saugai.

  1. Lengviesiems riedmenims išvykti iš stoties pagal Leidimą E-21 galima  tik šviesiu paros metu ir jeigu be priekabos vyksta ne mažesnė kaip keturių žmonių grupė.

173. Leidime E-21 pagrindinės stoties budėtojas nurodo, iki kokio tarpstočio kilometro lengvųjų riedmenų mašinistas  gali vykti ir  laiką (h, min.) kada turi pranešti apie atvykimą ir lengvųjų riedmenų nukėlimą. Nukelti nuo kelio lengvieji riedmenys turi būti pastatomi taip, kad nebūtų pažeistas statinių artumo gabaritas.

174. Įsakymą, dėl lengvųjų riedmenų eismo pagal Leidimą E-21, pagrindinės stoties budėtojas registruoja Tvarkdario žurnale.

  1. Draudžiama palikti kelyje lengvuosius riedmenis ilgiau nei nurodyta Leidime.
  2. Lengvųjų riedmenų mašinistas atvykęs į Leidime E-21 nurodytą vietą ir nukėlęs lengvuosius riedmenis nuo kelio, nedelsiant apie tarpstočio laisvumą, praneša pagrindinės stoties budėtojui.
  3. Lengvųjų riedmenų mašinistas, išvykstantis į tarpstotį, privalo turėti mobilųjį telefoną, ryšiui su pagrindinės stoties budėtoju palaikyti, 2 komplektus sig­nalinių vėliavėlių, žibintą,  2 signalinius ragelius, eismui tvarkyti reikalingų blankų.
  4. Kai Lengvieji riedmenys, išvyksta iš pagrindinės Panevėžio stoties, Leidimą E-21 mašinistams įteikia pagrindinės stoties budėtojas.
  5. Kai Lengvieji riedmenys, išvyksta iš kitos stoties ar tarpstočio Leidimą E-21 užpildo mašinistas, telefoniniu ryšiu gavęs registruotiną Įsakymą iš pagrindinės stoties budėtojo. Pagrindinės stoties budėtojo Įsakymą, lengvųjų riedmenų mašinistas registruoja Gautu nurodymu žurnale.

180. Draudžiama lengviesiems riedmenims (motodrezina TDU-5) išvažiuoti į tarpstotį tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, žemesnei kaip minus 5° C temperatūrai, taip pat su priekaba kai motodrezinoje vyksta mažesnė kaip keturių žmonių grupė.

181. Valdyti lengvuosius riedmenis gali asmenys, turintys Lengvųjų riedmenų mašinisto pažymėjimą. Lengvųjų riedmenų mašinisto pažymėjimų išdavimo tvarka nustato Valdytojas.

182. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių lengvųjų riedmenų neįmanoma į stotį grąžinti laiku, juos būtina nukelti nuo kelio ir telefoniniu ryšiu apie tai pranešti pagrindinės stoties budėtojui. Gavęs pagrindinės stoties budėtojo nurodymą tęsti darbą, lengvųjų riedmenų mašinistas užpildo E-21 for­mos Leidimą ir tęsia darbą.

183.1. paskui traukinį tik ne mažesniu kaip 500 m atstumu nuo jo.

183.2. jei tarpstotyje nėra traukinio ir ne mažesnis kaip vieno kilometro matomumas, leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu, tačiau darbininkai turi būti pasiruošę lengvuosius riedmenis skubiai nukelti nuo kelio.

183.3. blogai matomoje kelio atkarpoje lengvaisiais riedmenimis važiuoti ne didesniu kaip   5 km/h greičiu su priekyje ir už riedmenų einančiais signalininkais.

187.1. stovėti, sėdėti ant bortų;

187.2. pereiti iš priekabos į motodreziną;

187.3. lipti iš motodrezinos ar priekabos arba į jas, kol motodrezina visiškai nesustojo.

188. Lengvųjų riedmenų priekinis žibintas turi būti įjungtas, riedmenys paženklinti Valdytojo nustatyta tvarka, įrankiai sudėti į jiems skirtas dėžes

190.1.  40 km/h – tarpstotyje;

190.2.  15 km/h – stoties keliais ir per iešmus;

190.3.  10 km/h – atbulai (tik stoties keliais);

190.4.  10 km/h – per pervažas;

190.5.  20 km/h – esant blogam matomumui
 
XVII. SIGNALŲ PASKIRTIS IR KLASIFIKAVIMAS
 
Draudžiama signalizuoti klaidingai ir naudoti nenustatytų formų signalinius prietaisus, ženklus ir reikmenis- tai, kas gali būti nesuprantama ir kelti grėsmę traukinių eismo saugai.

193.1. Regimieji signalai skiriasi spalva, forma, signalinių žiburių padėtimi ir skaičiumi. Regimuosius signalus rodo – skrituliai, skydai, signalinės rodyklės, signaliniai ženklai ir signaliniai reikmenys: žibintai, vėliavėlės bei rankiniai skrituliai.

Regimieji signalai pagal jų naudojimo laiką yra skirstomi į dieninius (naudojamus dieną), naktinius (naudojamus naktį) ir visos paros (naudojamus visą parą).

Dieninius signalus rodo: skrituliai, skydai, vėliavėlės ir signalinės (iešmų, kelių, atitvaros ir vandens kolonėlių) rodyklės.

Naktinius signalus rodo: nustatytų spalvų rankinių, traukinių ir smaiginių žibintų (įtaisytų ant smaigų) ar signalinių rodyklių žiburiai.

Naktinius signalus reikia naudoti ir dieną, - kai smarkiai lyja, siaučia pūga, didelis rūkas, šlapdriba ir kt. atvejais, kai dieninių stabdomųjų signalų matomumas yra mažesnis kaip 800 m, greičio mažinimo signalų – mažesnis kaip 400 m, o manevravimo signalų – mažesnis kaip 200 m.

Visą parą – dieną ir naktį – signalus rodo šviečiamosios rodyklės, nuolatiniai greičio mažinimo skrituliai, geltoni lygiakraščiai stačiakampiai skydai (kita pusė žalia), signalinės rodyklės ir ženklai bei raudoni skrituliai su šviesos atšvaitais, žyminčiais prekinio traukinio galą.

193.2.  Garso signalai – tai įvairaus ilgumo ir skaičiaus garsų deriniai, gaunami švilpiant, kaukiant bei mušantį metalinius daiktus. Jų reikšmė yra vienoda ir dieną, ir naktį.

Garso signalus duoda: lokomotyvų ar kitų riedmenų švilpukai, signaliniai rageliai, kaukliai, sirenos, rankiniai švilpukai ir petardos.

194. Kelio atitvaros signaliniai ženklai skirstomi ir jų reikšmės:

194.1. Nuolatinis greičio mažinimo skritulys:

194.1.1 Geltonas skritulys (1.1 a pieš.) signalizuoja:

„Leidžiama važiuoti mažesniu greičiu, pasirengus pervažiuoti pavojingą vietą, atitvertą signaliniais ženklais „Pavojingos vietos pradžia“ ir „Pavojingos vietos pabaiga“ (žr. 13 priedo 6 pieš.), greičiu nurodytu siaurojo geležinkelio valdytojo atskiru potvarkiu“.

194.1.2. Kita geltono skritulio pusė - žalia (1.1 b pieš.) signalizuoja: "Traukinys pervažiavo pavojingą vietą". Šį signalą mašinistas mato iš kairės pusės pagal važiavimo kryptį.

1.1 pieš.
          XVIII. KILNOJAMIEJI SIGNALINIAI ŽENKLAI
  1. yra šie:

195.1. abipusis raudonas stačiakampis skydas;

stačiakampis skydas, kurio viena pusė raudona, o kita – balta;

kvadratinis geltonas skydas (kita jo pusė žalia);

smaiginis žibintas;

raudona vėliavėlė ant smaigo.

195.2.  Kilnojamųjų signalinių ženklų reikšmės:

stačiakampis raudonas skydas (arba raudona vėliavėlė ant smaigo) dieną ir raudonas smaiginio žibinto žiburys naktį signalizuoja: "Stot! Pravažiuoti signalą draudžiama" (1.2  pieš.);

1.2 pieš.

kvadratinis geltonas skydas dieną ir naktį (1.3 pieš.) signalizuoja, kai pavojinga vieta yra:

a) tarpstotyje – „Leidžiama važiuoti mažesniu greičiu, nes priekyje – pavojinga vieta, prieš kurią būtina sustoti ar ją pervažiuoti mažesniu greičiu“;

b) stoties pagrindiniame kelyje – „Leidžiama važiuoti mažesniu greičiu, nes priekyje – pavojinga vieta, kurią būtina pervažiuoti mažesniu greičiu“;

c) kituose stoties keliuose – „Leidžiama važiuoti pro skydą mašinisto įspėjamajame lapelyje nurodytu greičiu, o jei jo nėra – ne didesniu kaip 25 km/h greičiu“;

1.3 pieš.                          1.4 pieš.

Kita kvadratinio skydo pusė – žalia dieną ir naktį (1.4 pieš.) tarpstotyje ir stoties pagrindiniame kelyje signalizuoja, kad pervažiavus visam sąstatui pavojingą vietą, mašinistas gali didinti greitį iki nustatyto greičio.

195.3.  Pavojingų vietų, kliūčių traukinių eismui ir darbų atlikimo vietų atitvara yra nurodyta Atitvaros signalinių ženklų naudojimo tvarkoje ir išdėliojimo schemose (žiūr. 13 priedą).

 
XIX. RANKINIAI IR GARSO SIGNALAI
 
  1. ų reikšmės:

196.1. Rankiniai signalai:

196.1.1. Sustabdyti traukinį ar manevrinį sąstatą galima šiais rankiniais signalais:

                            dieną – raudona išskleista vėliavėle;

                            naktį – raudonu rankinio žibinto žiburiu (2.1 pieš.).

2.1 pieš.

Neturint raudonos vėliavėlės dieną arba rankinio žibinto su raudonu žiburiu naktį, sustojimo signalas duodamas taip:

dieną – sukant ratu prieš save geltoną vėliavėlę, bet kokį kitą daiktą arba tik ranką,

naktį – sukant ratu prieš save žibintą su bet kurios spalvos žiburiu (2.2 pieš.).

2.2 pieš.

196.1.2. Geltona išskleista vėliavėlė dieną ir geltonas rankinio žibinto žiburys naktį signalizuoja: "Leidžiama važiuoti nurodytu mašinisto įspėjamajame lapelyje ar geležinkelio valdytojo įsakyme greičiu, o jei jokių nurodymų nėra - ne didesniu kaip 25 km/h greičiu" (2.3 pieš.).

2.3 pieš.       2.4 pieš.

Signalizuoti rankiniu žibintu su geltonu žiburiu leidžiama tik stotyse.

Jei stotyje nėra rankinio žibinto su geltonu žiburiu, signalizuoti dėl greičio mažinimo naktį galima taip: lėtai mojuoti aukštyn ir žemyn rankiniu žibintu su baltu žiburiu (2.4 pieš.).

Signalizuoti naktį dėl greičio mažinimo tarpstotyje leidžiama taip:lėtai mojuoti aukštyn ir žemyn rankiniu žibintu su baltu žiburiu (2.4 pieš.).

196.2. Tikrinant automatinius stabdžius, signalizuojama taip:

196.2.1. „Atlikti tikrinamąjį stabdymą“ (prieš tai įspėjus žodžiu):

dieną – vertikaliai iškelta ranka;

naktįiškeltu rankiniu žibintu su baltu žiburiu (2.5 pieš.).

Mašinistas atsiliepia vienu trumpu lokomotyvo švilptelėjimu ir pradeda stabdyti;

2.5 pieš.

196.2.2.   "Atleisti stabdžius":

dieną - horizontaliai mojuojant prieš save ištiesta ranka, naktį - lygiai taip mojuojant rankiniu žibintu su baltu žiburiu (2.6 pieš.).

Mašinistas atsiliepia dviem trumpais švilptelėjimais ir atleidžia stabdžius.

Nurodymą tikrinti automatinius stabdžius galima perduoti mobiliuoju telefoniniu ryšiu.

2.6 pieš.

196.3. Stoties budėtojas, jei jis įpareigotas palydėti išleidžiamus arba per stotį pervažiuojančius nestojančius traukinius, rodo:

dieną – vertikaliai iškeltą ištiestoje rankoje baltą rankinį skritulį su juodu apvadu arba geltoną susuktą vėliavėlę,

naktįiškeltą rankinį žibintą su žaliu žiburiu (2.7 pieš.).

2.7 pieš.

Tai rodo, kad traukinys gali išvykti iš stoties  arba nestodamas važiuoti per stotį didžiausiu nustatytu greičiu. Šį signalą važiuojančiam nestojančiam traukiniui turi rodyti tol, kol traukinio lokomotyvas pravažiuos stoties budėtoją.

196.4. Norėdamas sustabdyti keleivinį, pašto ir bagažo bei prekinį-keleivinį traukinį, kuris pagal tvarkaraštį neturėtų sustoti, stoties budėtojas turi rodyti:

dieną – raudoną rankinį skritulį ar raudoną išskleistą vėliavėlę,

naktį – raudoną rankinio žibinto žiburį (2.8. pieš.).

2.8 pieš.

196.5. Stoties budėtojas, sutikdamas ir išleisdamas traukinius, turi būti su raudona kepure.

196.6. Mašinisto padėjėjas atlikdamas manevrų vadovo pareigas rodo:

196.6.1. traukiniui važiuoti pagrindiniu keliu:

dieną – geltoną susuktą vėliavėlę;

naktįbaltą rankinio žibinto žiburį (2.9. pieš.);

 2.9 pieš.

196.6.2.  traukiniui važiuoti į atšakinį kelią:

dieną - geltoną išskleistą vėliavėlę;

naktį - geltoną rankinio žibinto žiburį (2.10. pieš.).

2.10 pieš. 

196.7. Lokomotyvo mašinistui draudžiamąjį signalą iš traukinio rodo:

dieną – raudoną išskleistą vėliavėlę;

naktį – raudoną rankinio žibinto žiburį.

 

196.8. Išvykstant iš stoties stovėjusiam keleiviniam traukiniui, galinio vagonų palydovas (išskyrus tuos atvejus, kai traukiniai išvyksta iš aklakelių) į perono pusę (iki perono galo) turi rodyti:

dieną – geltoną susuktą vėliavėlę;

naktį – baltą rankinio žibinto žiburį.

 

Tai rodo, kad traukinys važiuoja normaliai. Traukiniui pajudėjus, kitų vagonų palydovai uždaro šonines vagono laukines duris ir, traukiniui važiuojant pro peroną, stebi jį pro durų langą, pasiruošę veikti pagal signalus.

196.9. Esant laisvam keliui, kelių bei kelių statinių apeiviai traukinius sutinka rodydami:

dieną – geltoną susuktą vėliavėlę;

naktįbaltą rankinio žibinto žiburį (2.11. pieš.).

Atitvertose vietose traukinius jie sutinka su stabdomaisiais arba greičio mažinimo signalais, atitinkančiais kelyje įrengtus signalinius ženklus.

2.11 pieš. 
 
XX. MANEVRŲ RANKINIAI IR GARSO SIGNALAI

197. Manevrų rankiniai ir garso signalai yra šie:

197.1. „Leidžiama lokomotyvui važiuoti pirmyn“:

dienąpakeltos virs galvos rankos mostai (darant lanką iš dešinės į kairę ir atgal)su geltona išskleista vėliavėle ar vienas ilgas švilptelėjimas;

naktį – tokie pat mostai rankiniu žibintu su baltu žiburiu (2.12. pieš.) ar vienas ilgas švilptelėjimas.

2.12 pieš.

197.2. „Leidžiama lokomotyvui važiuoti atbulam“:

dienąnuleistos rankos mostai (darant lanką iš dešinės į kairę ir atgal)su geltona išskleista vėliavėle arba du ilgi švilptelėjimai;

naktį – tokie pat mostai rankiniu žibintu su baltu žiburiu (2.13. pieš.) arba du ilgi švilptelėjimai.

2.13 pieš.

197.3.“Lėčiau“:

dieną – lėti rankos mostai šone aukštyn ir žemyn su geltona išskleista vėliavėle arba du trumpi švilptelėjimai;

naktį – tokie pat mostai rankiniu žibintu su baltu žiburiu (2.14. pieš.)arba du trumpi švilptelėjimai.

2.14 pieš. 

197.4. „Stot!“:

dieną – sukama ratu prieš save išskleista raudona ar geltona vėliavėlė arba trys trumpi švilptelėjimai,

naktį – taip pat sukamas rankinis žibintas su bet kurios spalvos žiburiu (2.15. pieš.) arba trys trumpi švilptelėjimai.

2.15 pieš.

197.5.  Manevrų garso signalai duodami rankiniu švilpuku ar rageliu.

Šiuos signalus turi pakartoti lokomotyvų ar kitų riedmenų švilpukai, liudijantys pasirengimą juos vykdyti.
 
XXI. TRAUKINIŲ GARSO SIGNALAI
 
  1. 198. Traukinių garso signalai:

198.1. Eismo ir manevravimo metu garso signalus duoda lokomotyvų ar kitų riedmenų švilpukai, signaliniai rageliai ar rankiniai švilpukai.

198.2. Garso signalų reikšmės yra šios:

198.2.1. „Dėmesio! Traukinys išvyksta!

                         ilgas švilptelėjimas

Signalizuoja pagrindinio lokomotyvo mašinistas išvažiuojant traukiniui iš stoties, gavęs tokį leidimą išvažiuoti iš stoties.

Šį signalą, esant porinei traukai, turi pakartoti antrojo lokomotyvo mašinistas.

 

198.2.2.       „Stot!“

        trys trumpi švilptelėjimai

• • •

Signalizuoja lokomotyvo brigada, stoties ir kiti darbuotojai.

198.2.3.    „Stabdyti!“

trys ilgi švilptelėjimai

    ———

Reikalavimas traukinio darbuotojams.

Signalizuoja pagrindinio lokomotyvo mašinistas; esant porinei traukai, tokį pat signalą turi pakartoti antrojo lokomotyvo mašinistas.

 

198.2.4.    „Atleisti stabdžius“

                du ilgi švilptelėjimai

      ——

Reikalavimas traukinio darbuotojams. Signalizuoja pagrindinio lokomotyvo mašinistas; esant porinei traukai, tokį pat signalą turi pakartoti antrojo lokomotyvo mašinistas.

 

198.2.5. Trys ilgi ir vienas trumpas švilptelėjimas

   ———•

          Signalizuoja pagrindinio lokomotyvo mašinistas, kai į stotį atvažiuoja ne visas traukinys.

 

198.2.6. Trys ilgi ir du trumpi švilptelėjimai

   ———••

Signalizuoja tarpstotyje sustojusio traukinio pagrindinio lokomotyvo mašinistas, kai prie lokomotyvo kviečiamas mašinisto padėjėjas, traukinio palydovas ar ūkinio traukinio darbų vadovas.

198.3. Važiuojant porine trauka, pagrindinio lokomotyvo mašinistas signalizuoja antrajam mašinistui taip:

198.3.1.      „Sumažinti trauką“

               vienas trumpas švilptelėjimas

             

Šį signalą turi pakartoti antrojo lokomotyvo mašinistas.

 

198.3.2.       „Didinti trauką“

                du trumpi švilptelėjimai

              ••

Šį signalą turi pakartoti antrojo lokomotyvo mašinistas.

 

198.4. Važiuojant su stumtuvu, pagrindinio lokomotyvo mašinistas signalizuoja taip:

198.4.1.       „Pradėti stumti“

                du trumpi švilptelėjimai

              ••

Ši signalą turi pakartoti stumtuvo mašinistas.

 

198.4.2. „Nebestumti, bet nuo traukinio neatsilikti“

     vienas trumpas, vienas ilgas ir vienas trumpas švilptelėjimai

           

Šį signalą turi pakartoti stumtuvo mašinistas.

PASTABA. Jeigu traukinys važiuoja porine trauka su stumtuvu, tai antrojo lokomotyvo mašinistas privalo tuoj pat kartoti visus stumtuvo duodamus signalus.

 

198.5. Pranešamasis signalas

198.5.1.      Pranešamąjį signalą

            vieną ilgą švilptelėjimą

             

duoda lokomotyvai, drezinos ir kiti traukos riedmenys:

kai artėjama prie stočių, stotelių, kilnojamųjų ir rankinių greičio mažinimo signalinių ženklų, švilptelėjimo signalinių ženklų, iškasų, kelio kreivių, pervažų, kitų riedmenų;

kai traukinys priartėja per kilometrą nuo nurodytos mašinisto įspėjamajame lapelyje darbų atlikimo vietos, nesvarbu, ar kilnojamieji signaliniai ženklai yra, ar jų nėra;

kai traukinys artėja prie esančių ant kelio žmonių ir kitais Valdytojo nustatytais atvejais;

 

198.5.2. Pranešamąjį signalą reikia kartoti kelis kartus, jei siaučia audra, yra rūkas ar kitokios nepalankios atmosferos sąlygos, bloginančios signalų matomumą, signalizuoti

vienu ilgu, trumpu ir ilgu lokomotyvo švilptelėjimais

          

198.5.3. Mašinisto padėjėjai, baigę manevruoti dėl traukinio priėmimo išgirdę pranešamąjį signalą – kiekvienas turi patikrinti savo ruože, ar užtikrintas atvykstančiojo traukinio saugumas.

 

198.5.4. Garso signalais, pranešančiais apie artėjantį traukinį, signalizuoja:

tarpstotyje – kelių ir kelių statinių apeiviai, kelio darbų vadovai ir kelio vagonėlius lydintys asmenys;

Apie artėjanti nelyginį traukinį pranešama vienu ilgu švilptelėjimu, o apie lyginį traukinį – dviem ilgais švilptelėjimais.

 

198.6. Budrinamasis signalas

vienas trumpas ir vienas ilgas švilptelėjimas

           • —

duoda lokomotyvai ir kiti traukos riedmenys ir nuolat kartoja:

artėdami prie signalo signalizuojančio raudonu žiburiu,

 

198.7. Stotyse ir tarpstočiuose, lokomotyvai ar kiti riedmenys visus garso signalus turi duoti garsiai.

 

XXII. SIGNALINĖS RODYKLĖS IR ŽENKLAI
 

199. Nešviečiamosios iešmų rodyklės.

Nešviečiamosios iešmų rodyklės rodo:

„Iešmas nukreiptas tiesiuoju keliu“strėliškoji rodyklė nukreipta išilgai kelio (3.1. a pieš.);

„Iešmas nukreiptas į atšakinį kelią“strėliškoji rodyklė nukreipta link atšakinio kelio (3.1. b pieš.).

3.1 pieš.

200.1. „Kelias užtvertas“:

dieną – baltas skritulys su horizontalia juoda juosta;

naktį – baltas žiburys su tokia pat juosta (3.2. pieš.).

3.2 pieš.

200.2. „Kelio užtvaras nuimtas“:

dieną – baltas skritulys arba lygiakraštis stačiakampis su vertikalia juoda juosta;

naktįbaltas žiburys su tokia pat juosta (3.3. pieš.).

3.3 pieš.

200.3. Aklakelio užtvaro ženklai įtaisomi ant užkardo dešiniojo galo ir signalizuoja tik į kelio pusę (3.4 pieš.). Šie ženklai gali būti uždegamieji ir nešviečiamieji. Tai nurodoma Stoties knygoje.

3.4 pieš.

200.4. Tipinius iešmo žibintus galima naudoti kaip kelio užtvaro ženklus.

„Stok!“ – žibintas naktį į abi puses šviečia raudonu žiburiu, jei sukiojamoji kolonėlės dalis yra skersai kelio;

dieną matyti sukiojamoji kolonėlės dalis, nudažyta raudonai (3.5. pieš.).

3.5 pieš.

Jei sukiojamoji kolonėlės dalis yra išilgai kelio, naktį iš abiejų pusių matyti baltas žiburys.

202. Nuolatiniai signaliniai ženklai ir jų reikšmės:

202.1.  Riboženkliai nurodo vietą, už kurios toliau link iešmo ar bėgių sankryžos negalima laikyti riedmenų (3.6. a, b pieš.). Prie pagrindinių bei atvykimo ir išvykimo kelių esantys riboženkliai turi būti nudažyti skirtingai nuo kitų kelių riboženklių (3.6. b pieš.).

3.6 pieš.

202.2.  Stoties ribos ženklas žymi stoties ribą (3.7. pieš.). Jo abi pusės vienodos.

3.7 pieš.

202.3. Nuolatiniai signaliniai ženklai „Pavojingos vietos pradžia“ (3.8. a pieš.) ir „Pavojingos vietos pabaiga“(3.8. b pieš.) su atšvaitais žymi ribas ruožo, kurį traukiniai turi pervažiuoti sumažinę greitį. Signalinis ženklas „Pavojingos vietos pabaiga“ yra kitoje ženklo „Pavojingos vietos pradžia“ pusėje.

3.8 pieš.

202.4.   Įspėjamieji signaliniai ženklai:

švilptelėjimo signalinis ženklas įrengiamas prieš tiltus, pervažas ir kitur (3.9. pieš.);

 

3.9 pieš.

Lokomotyvo sustojimo vietos ženklas(3.10. pieš.) žymi tą vietą, kur turi sustoti keleivinio traukinio lokomotyvas.

3.10 pieš.

202.5. Nuolatiniai signaliniai ženklai „Dujos“ (3.11. pieš.) įrengti prie stulpų prieš geležinkelių sankirtas su dujotiekiais, įspėja, kad privažiuodamas sankirtą mašinistas turi būti ypač atidus.

3.11 pieš.

203. Laikinieji signaliniai ženklai:

203.1. Ruožuose, kuriuose kelią valo sniegvaliai, įrengiami laikinieji signaliniai ženklai:

„Pakelti plūgą, suglausti sparnus“ – prieš kliūtį (3.12. pieš.);

„Nuleisti plūgą, išskleisti sparnus“ – po kliūties (3.13. pieš.).

3.12 pieš.       3.13 pieš.

203.2.  Ženklų išdėstymo schema ruožuose, kuriuose valo sniegvaliai, pateikta 3.14 pieš.

3.14 pieš.

203.3. Jei arti viena kitos yra dvi kliūtys, tarp kurių sniegvalis negali valyti, ant smaigo vienas po kitu įtaisomi du ženklai (3.15. pieš.).

3.15 pieš.

203.4. Visi signalinių ženklų atšvaitai turi būti pagaminti iš skaidraus balto stiklo.

 
XXIII. TRAUKINIŲ, LOKOMOTYVŲ IR KITŲ RIEDMENŲ SIGNALINIAI ŽENKLAI

 

205.1.  Važiuojančio geležinkelių keliu traukinio, lokomotyvo ar savaeigio sąstato priekyje dieną ir naktį virš rėmsijės šviečia balti trijų žibintų  žiburiai (4.1. a pieš.).

4.1. pieš.

 

205.2. Jei važiuojančio traukinio priekyje yra vagonai, o lokomotyvas – gale, traukinio priešakys:

dieną – neženklinamas;

naktį – ženklinamas baltu žibinto žiburiu virš rėmsijės (4.2. a pieš.).

205.3. Važiuojančio traukinio galas ženklinamas taip:

prekinio ir prekinio keleivinio dieną ir naktįraudonu skrituliu su atšvaitais virš rėmsijės dešinėje pusėje(4.3 a pieš.);

keleivinio bei pašto ir bagažo dieną ir naktįtrimis raudonais žiburiais (4.3. b pieš.).

 4.2 pieš.

4.3 pieš.

205.4. Jei prikabintas prekinis vagonas neturi nuolatinių signalinių žibintų, keleivinio bei pašto ir bagažo traukinio galas ženklinamas taip:

dienąraudonu skrituliu ar raudona išskleista vėliavėle virš rėmsijės dešinėje pusėje;

naktįvienu raudonu žibinto žiburiu virš rėmsijės dešinėje pusėje (4.4. a pieš.).

Jei lokomotyvas yra prekinio traukinio gale arba lokomotyvas važiuoja be vagonų, jo galiniai signaliniai ženklai turi būti šie:

dieną ir naktį – raudonas žibinto žiburys virš rėmsijės dešinėje pusėje (4.4. b pieš.).

4.4 pieš.

205.5.  Stumtuvas ir sunkioji drezina ženklinami taip pat, kaip ir lokomotyvas be vagonų.

205.6.  Išvežamos iš tarpstočio trūkusio prekinio traukinio dalies galas ženklinamas taip:

dienągeltona išskleista vėliavėle virš rėmsijės dešinėje pusėje;

naktįgeltonu žibinto žiburiu (4.5. a pieš.).

Paskutinės išvežamos traukinio dalies galas ženklinamas taip pat, kaip prekinio traukinio galas.

4.5 pieš.

205.7.  Važiuojantis ruože sniegvalis ženklinamas taip:

a) jei sniegvalis priekyje:

dienądvi geltonos išskleistos vėliavėlės ant šoninių kablių;

naktįdu geltoni šoninių žibintų žiburiai (4.6. b pieš.), o į lokomotyvo pusędu balti kontroliniai žiburiai;

4.6 pieš.

b) jei lokomotyvas priekyje:

dienądvi geltonos išskleistos vėliavėlės prie žibintų virš rėmsijės;

naktįdu geltoni žibentų žiburiai virš rėmsijės (4.7. a pieš.).

Užpakaliniai sniegvalio signaliniai ženklai tokie pat, kaip ir važiuojančio vieninio lokomotyvo.

4.7 pieš.

205.8.  Manevruojantis lokomotyvas, taip pat privažiuojantis prie traukinio sąstato ar nuvažiuojantis nuo jo naktį turi turėti po vieną baltą priekinį ir galinį žiburius virš rėmsijės iš pagrindinio lokomotyvo valdymo pulto pusės.

205.9.  Lengvieji riedmenys (drezinos), kelio vagonėliai, esantys tarpstotyje ar stotyje ženklinami iš abiejų pusių šviesą atspindinčiu stačiakampiu raudonu skydu;

205.10.  Lengvieji riedmenys tarpstotyje turi būti iš abiejų pusių atitveriami kilnojamaisiais arba rankiniais raudonais signaliniais ženklais, kuriuos reikia perkelti kartu su važiuojančiu lengvuoju riedmeniu ir kelio vagonėliu, išlaikant ne mažesni kaip 800 metrų atstumą

Važinėjantis stoties keliais ir per iešmus, lengvasis riedmuo ir kelio vagonėlis turi būti atitverti iš abiejų pusių 50 m atstumu kilnojamaisiais arba rankiniais raudonais signaliniais ženklais, kuriuos reikia perkelti kartu su važiuojančiu lengvuoju riedmeniu ir kelio vagonėliu.

205.11. Geležinkelio darbuotojai, atitveriantys kelio vagonėlius ir kitus lengvuosius riedmenis, taip pat tie, kurie vadovauja lengvųjų riedmenų važinėjimui, be kilnojamųjų skydų, vėliavėlių ir signalinių žibintų, turi turėti ragelių, kad galėtų signalizuoti apie artėjantį traukinį, o prireikus – duoti traukiniui stabdomąjį signalą.

 
XXIV. PAVOJAUS SIGNALAI IR ŽENKLAI
 

206.1. Pavojaus signalams duoti naudojami:

lokomotyvų ar kitų riedmenų švilpukai ir kaukliai;

geležinkelio darbuotojų signaliniai rageliai ir švilpukai;

daužomi pakabintieji metaliniai daiktai, išgaunant dūžiais reikiamus pagal schemą ilguosius garsus, vienas po kito mušami dažni dūžiai, trumpuosius – reti reikiamo skaičiaus dūžiai.

206.2. Pavojaus signalai „Bendrasis pavojus“ ir „Gaisras“ duodami esant pavojingai situacijai tik geležinkelio stoties ar gamybinio padalinio teritorijoje arba tarpstotyje.

206.2.1. Signalas „Bendrasis pavojus“ kartojamas vieno ilgo ir trijų trumpų garsų deriniu

                 — •••

šiais atvejais:

jeigu kelyje yra aptiktas gedimas, pavojingas saugiam eismui;

jeigu traukinys negali pervažiuoti per sniego sanpūtą;

įvykus traukinio katastrofai;

kitais atvejais, kai reikalinga pagalba.

Šį signalą duoti gali bet kuris geležinkelių transporto darbuotojas.

 

206.2.2. Signalas "Gaisras" kartojamas vieno ilgo ir dviejų trumpų garsų deriniu

                 — ••

Šį signalą duoti gali bet kuris geležinkelių transporto darbuotojas.

 PRIEDAI

Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo

ir signalizacijos sistemos instrukcijos

1 priedas

(4 p.)

Forma E - 67

                                          LEIDIMAS

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“       Forma E-67

                         (stoties pavadinimas arba spaudas)
                
LEIDIMAS Nr._______

Išduotas 200m.__________ ___mėn. _____d.______ h

___ ___ min. traukinio Nr.___mašinistui _________________

Leidžiu traukiniu Nr._________h______________ min.

išvykti iš ________________stoties ir į_______________stotį

atvykti__ h____ min.

Prasilenkimą su traukiniu Nr._____skiriu _____________

stotyje. Jūsų traukinys turi būti priimtas į ____________kelią.

Prasilenkimą su traukiniu Nr. _____skiriu _____________

stotyje. Jūsų traukinys turi būti priimtas į ____________ kelią.

Traukinio Nr. ______aplenkimą skiriu ________________

stotyje.

Jūsų traukinys turi būti priimtas į _________________kelią.

Apie Jūsų traukinio atvykimą praneškite iš ____________

stoties.

Pagrindinės stoties budėtojas
                            ----------------------------------------                                                                 (parašas)              (v., pavardė)
Leidimą gavau: traukinio mašinistas
                      --------------------------------------------------                                                     (parašas)               (v., pavardė)

           Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo

           ir signalizacijos sistemos instrukcijos

           2 priedas (pradžia)

           (13 p.)

           Forma E – 3

          (kairioji žurnalo pusė)

 

TRAUKINIŲ EISMO ŽURNALAS

Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo

ir signalizacijos sistemos instrukcijos

2 priedas (pabaiga)

(13 p.)

Forma E – 3

(dešinioji žurnalo pusė)

Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo

ir signalizacijos sistemos instrukcijos

3 priedas

(14 p.)

Forma E-6

TRAUKINIŲ EISMO TVARKDARIO

ŽURNALAS
Nurodymo, pranešimo, reikalavimo
 
 
Nurodymą priėmusio asmens pareigos, parašas
 
 
Traukinių eismo tvark­dario v., pa­vardė
 
 
data
Perdavimo lai­kas
(h, min.)
Nr.
turinys
1
2
3
4
5
6
 
         
           
           
           

Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo

ir signalizacijos sistemos instrukcijos

4 priedas

(29.11. p.)

Forma E-7

TRAUKINIŲ EISMO TVARKDARIO NURODYMŲ REGISTRACIJOS

ŽURNALAS

 

Įsakymo, Nurodymo

Traukinių eismo

tvark­dario

v., pa­vardė

Nurodymą

priėmusio asmens pareigos, parašas

data

Priėmimo

lai­kas

(h, min.)

Nr.

turinys

1

2

3

4

5

6

           
           
           
           

 

Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo

ir signalizacijos sistemos instrukcijos

5 priedas

(90 p.)

Forma E-16

                                                     PRANEŠIMAS Forma E – 16

 

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“                        
                                     Forma E-16
 
       ______________________
               (Stoties pavadinimas)
 
Pranešimo ŠAKNELĖ
___________ Nr. _____
                 (data)
_____________ stotyje esančiam traukinio mašinistui dėl eismo organizavimo ________________
tarpstotyje, kai neveikia visi ryšių įrenginiai.
 
____________________________
(A, B ar C formos pranešimas)
 
____________________________
 
____________________________
 
___________________________
 
Pagrindinės stoties budėtojas
 
_______________   __________
         (v., pavardė)               (parašas)      
 
Pranešimą gavau  
___________________________
         (v., pavardė)               (parašas)
 
 
     VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“                        
                                                   Forma E-16
 
______________________
(Stoties pavadinimas)
 
PRANEŠIMAS
___________ Nr. _____
                               (data)
___________________ stotyje esančiam traukinio mašinistui dėl eismo organizavimo
_____________________ tarpstotyje, kai neveikia visi ryšių įrenginiai.
 
____________________________
(A, B ar C formos pranešimas)
 
____________________________
 
____________________________
 
___________________________
 
Pagrindinės stoties budėtojas
 
_______________   __________
(v., pavardė)               (parašas)
 
 

PASTABOS:

  1. Pranešimo blankas baltos spalvos
  2. Pranešimo blanko lietuvių kalba žymuo E-16.

Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo

ir signalizacijos sistemos instrukcijos

6 priedas

(82 p.)

Forma E-17
LEIDIMAS Forma E-17
 

Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo

ir signalizacijos sistemos instrukcijos

7 priedas

(107 p.)

Forma E-19
 ĮSPĖJIMŲ REGISTRACIJOS ŽURNALAS
 
Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo
ir signalizacijos sistemos instrukcijos
8 priedas
(101 p.)
Forma E-20
TRAUKINIO MAŠINISTO ĮSPĖJAMASIS LAPELIS
Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo

ir signalizacijos sistemos instrukcijos

8 priedo pabaiga

(101 p.)

Forma E-20

 

Paaiškinimai, kaip pildyti įspėjamuosius lapelius:

-1 -oje lapelio skiltyje nuosekliai paeiliui traukinio važia­vimo kryptimi įrašomi kilometrai (piketai) arba stotys (ke­lių ir iešmų numeriai), kur galioja įspėjimas;

-2-oje skiltyje nurodomas įspėjimo galiojimo laikas.
Jeigu įspėjimas terminuotas, prie atitinkamo kilometro įrašomos jo galiojimo valandos, pvz., 8-16, t.y. įspėjimas galioja nuo 8 iki 16 valandos.

Jei įspėjimas neterminuotas, ties atitinkamu įspėjama­jame lapelyje nurodytu kilometru turi būti įrašyta "Iki atš." (iki atšaukimo);

-3-oje skiltyje ties atitinkamu kilometru, piketu, kelio ar iešmo numeriu įrašomas tai vietai nustatytas leistinasis traukinio važiavimo greitis;

-4-oje skiltyje ties atitinkamu kilometru, piketu ir t.t, kur numatyta pastatyti raudonus skydus, nurodoma traukinio važiavimo tvarka, jeigu raudono skydo nebūtų. Jei­gu nesant raudono skydo leidžiama važiuoti nustatytu greičiu, šioje skiltyje rašomas žodis "Nustatytas", jeigu nesant skydo, traukinys turi važiuoti mažesniu greičiu, rašomas greitį nurodantis skaitmuo, pvz., "15".

Nesusijęs su tarpstočio kelio būkle įspėjimas įrašo­mas tuščioje įspėjamojo lapelio dalyje, žemiau nurodytų kilometrų, kur reikalaujama sustoti arba kur ribojamas greitis, pvz., „Didžiausias leistinasis greitis-30 km/h";

-5-oje skiltyje įrašomos kitos išskirtinės traukinio važia­vimo sąlygos.

Kompiuteriu arba teletaipo aparatu įspėjamieji lape­liai spausdinami popieriaus lapeliuose be geltonų įstri­žainių.

PASTABA. Paaiškinimai antroje formos E-20 pu­sėje nespausdinami.

Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo

ir signalizacijos sistemos instrukcijos

9 priedas

(170 p.)

Forma E-21
VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“     
  Forma E-21
________________________________
(stoties pavadinimas)
LENGVŲJŲ RIEDMENŲ EISMO
LEIDIMAS Nr.
    Išduotas 200 ___ m.  _______mėn. ___d.__ h __ min
lengvojo riedmens Nr.      mašinistui ______________
                                  Leidžiu  _____h _____min lengvuoju riedmeniu Nr. __
                                   
                                   išvykti iš ____________________________________ 
                                                                (nurodyti stotį arba tarpstočio km)
 
                                   ir vykti į ___________________________________  
                                                                             (nurodyti stotį arba tarpstočio km)
 
                                          Apie Jūsų lengvojo riedmens atvykimą į
                                    ___________________________________________
                                                                             (nurodyti stotį arba tarpstočio km)
                                  turite pranešti  __ h ___ min.
                                  
   200__ m. _____mėn. __ d. nuo __ h __ min. iki __ h __min
                                 tarpstotyje ____________________ turi važiuoti traukiniai:
 
Traukinio
Nr.
 
Traukinio
išvykimo laikas
Įrašas apie eismo būklę tame ruože
h
min
1.
2.
3.
4.
       
       
       
       
 
     Pagrindinės stoties budėtojas   ________       ___________
                                                     (parašas)          (v., pavardė)
 

Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo

ir signalizacijos sistemos instrukcijos

10 priedas

(70 p.)

Forma E-22
LEIDIMAS Forma E- 22

PASTABOS:

1.Leidimo blankas turi būti baltos spalvos su raudona įstrižainę.

2.Leidime tūri būti nurodyta, kokiam tikslui į tarpstotį, kuriame nutrauktas traukinių eismas, išvyksta traukinys, pavyzdžiui: „Iš tarpstočio į ________sotį išvežti traukinio Nr. ___ sąstatą“;

„Tarpstotyje sustojusiam traukiniui Nr. ____ pastumti ir jį nustūmus sugrįžti atgal į ____ stotį“;

„Remontuoti kelią ir sugrįžti iš tarpstočio pagal darbų vadovo nurodymą“;

3. Leidimo blanko žymuo E-22.

Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių  eismo organizavimo

ir signalizacijos sistemos instrukcijos

11 priedas

(31.2. p.)
 
RIEDMENŲ ĮTVIRTINIMO TVARKA
 

1. Stoties keliuose ir tarpstočiuose palikti riedmenys turi būti įtvirtinami laikantis geležinkelio valdytojo nustatytų normų (žiūr. 12 priedą). Ratstabdžių apskaitos, išdavimo, saugojimo ir naudojimo tvarka nurodyta šių taisyklių 12 priede.

2. Stoties ir tarpstočių horizontaliuose ir tuose keliuose, kurių nuolydis ne didesnis kaip 0,5 %o, reikia dėti po vieną ratstabdį iš abiejų sąstato galų, nepaisant, kiek yra vagonų.

3. Stotyse vagonų ir sąstatų įtvirtinimo tvarka, atsižvelgiant į vietos sąlygas, nurodoma Stoties knygoje. Stoties knygoje nurodo­ma, kaip sąstatai ir vagonai turi būti įtvirtinami kiekviename kelyje, kas turi tai daryti ir kt.

4. Stoties keliuose ir tarpstočiuose paliekami traukinių sąstatai, vagonų grupės ir pavieniai vagonai visais atvejais turi būti įtvirtinami ratstabdžiais iki lokomotyvo atkabinimo.

5. Į stotį atvykusių traukinių mašinistams draudžiama atkabinti lokomotyvą, kol negautas pranešimas, kad sąs­tatas įtvirtintas.

Visais atvejais, prieš atkabindamas lokomotyvą, mašinistas turi įjungti sąstato automatinius stabdžius.

6. Vagonai turi būti įtvirtinami tik tvarkingais ratstabdžiais. Juos dėti būtina po skirtingais aširačiais taip, kad ratstabdžio pavažos smaigalys siektų ratlankį. Kai vagonų grupė įtvirtinama dviem ir daugiau ratstabdžių, ne­galima jų dėti po tuo pačiu aširačiu.

7. Draudžiama naudoti ratstabdžius su apledėjusiomis ar tepaluotomis pavažomis.

8. Įtvirtinant riedmenis (vagonus) keliuose, kurių nuolydis didesnis kaip 0,5 ‰, ratstabdžius reikia dėti iš nuokalnės pusės.

9. Jei ratstabdis dedamas iš galimos išriedėjimo pu­sės ne po pirmuoju vagonu, būtina patikrinti, ar gerai su­kabinti visi grupės vagonai.

10. Pučiant stipriam (didesniu kaip 15 m/s greičiu) vėjui, galimo vagonų išriedėjimo kryptimi, prie apskaičiuoto ratstabdžių skaičiaus pridedami du ratstabdžiai.

Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių  eismo organizavimo

ir signalizacijos sistemos instrukcijos

12 priedas

(11 priedo 1 p.)

 
RATSTABDŽIŲ APSKAITOS, IŠDAVIMO, SAUGOJIMO IR NAUDOJIMO TVARKA
 

1. Ratstabdžių apskaita.

 

1.1. Ratstabdis yra griežtos apskaitos pažymėtas inventorius.

1.2. VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ sotyse, Panevėžio depe, lokomotyvuose esantys ratstabdžiai registruojami žurnale forma K – 84 Griežtos apskaitos įrankių registracijos žurnalas, (toliau – Registracijos žurnalas).

1.3. VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus potvarkiu skiriami asmenis, atsakingi už ratstabdžių apskaitą, priežiūrą, saugojimą,  Registracijos žurnalo (forma K – 84), Ratstabdžių apskaitos žurnalo (forma E - 70), kuriuose daromi visi ratstabdžio žymės įrašai ir nurodoma vieta, kur ratstabdis laikomas (sotyje, lokomotyve, depe ar laikomas atsargai), kam išduotas, pildymą.

1.4. Ratstabdžio žymės įspaudžiamos ant ratstabdžio pado viršaus ne didesniu kaip 70 mm atstumu nuo atraminės dalies, o pažymėtas ratstabdis registruojamas Registracijos žurnale (forma K – 84). Ratstabdžio numeris papildomai gali būti užrašytas juodais dažais.

Nepažymėtus ratstabdžius naudoti  DRAUDŽIAMA.

1.5. Visi naudojami ratstabdžiai  turi būti sunumeruoti ir sužymėti žymėmis.

1.6. Kad ratstabdis būtų gerai matomas po riedmenų ratais, jo atraminė dalis nudažoma ryškia spalva.

1.7. Ratstabdžių atraminės dalies spalvos ir žymių žymėjimo ant pado viršaus tvarka:

1.7.1. Panevėžio geležinkelio stotyje – ratstabdžio atraminė  dalis geltona, o ant pado viršaus įspaudžiamos žymės SG, ratstabdžio numeris ir raidė P.

1.7.2. Raguvėlės geležinkelio stotyje – ratstabdžio atraminė  dalis geltona, o ant pado viršaus įspaudžiamos žymės SG, ratstabdžio numeris ir raidė R.

1.7.3. Troškūnų geležinkelio stotyje – ratstabdžio atraminė  dalis geltona, o ant pado viršaus įspaudžiamos žymės SG, ratstabdžio numeris ir raidė T.

1.7.4.  Anykščių geležinkelio stotyje – ratstabdžio atraminė  dalis geltona, o ant pado viršaus įspaudžiamos žymės SG, ratstabdžio numeris ir raidė A.

1.7.5.  Rubikių geležinkelio stotyje – ratstabdžio atraminė  dalis geltona, o ant pado viršaus įspaudžiamos žymės SG,  ratstabdžio numeris ir raidė RU

1.7.6. Panevėžio geležinkelio depe – ratstabdžio atraminė  dalis raudona su geltonais ruožais, o ant pado viršaus įspaudžiamos žymės SG ir ratstabdžio numeris.

1.7.7. Lokomotyvuose – ratstabdžio atraminė  dalis raudona, o ant pado viršaus įspaudžiamos žymės SG, lokomotyvo numeris ir ratstabdžio numeris.

 

2. Ratstabdžių išdavimas.

 

2.1. Sužymėtus ir suregistruotus Registracijos žurnale (forma K – 84) ratstabdžius, atsakingas už ratstabdžių apskaitą asmuo juos išduoda atsakingiems už ratstabdžių priežiūrą ir saugojimą darbuotojams, darydamas įrašą ratstabdžių Registracijos žurnale (forma K – 84) ir Ratstabdžių apskaitos žurnale (forma E - 70). 

2.2. Prieš darbo pradžia atsakingi už ratstabdžių priežiūrą ir saugojimą darbuotojai, privalo juos sutikrinti ir padaryti įrašą Ratstabdžių apskaitos žurnale (forma E - 70).

 

 

12 priedo tęsinys

 

3. Ratstabdžių saugojimas

 

3.1. Visi ratstabdžiai, išskyrus ratstabdžius, esančius keliuose, turi būti saugojami sotyse, depe įrengtuose specialiuosiuose stelažuose ir lokomotyvuose.

3.2. Dingus arba atsiradus neregistruotam ratstabdžiui, surašomas laisvos formos aktas, kuriame nurodoma ratstabdžio dingimo/atsiradimo aplinkybės. Aktą pasirašo ratstabdžio dingimą ar radimą aptikęs asmuo ir darbuotojas, atsakingas už ratstabdžių apskaitą. Aktas perduodamas toliau tirti įstaigos vadovui.

3.3. Netinkami naudoti ratstabdžiai nurašomi nustatyta tvarka. Naujo ratstabdžio žymė paliekama ta pati, kaip nurašyto.

 

4. Ratstabdžių naudojimas ir normos.

 

4.1. Stoties keliuose ir tarpstočiuose paliekami traukinių sąstatai, vagonų grupės ir pavieniai vagonai  visais atvejais turi būti įtvirtinami ratstabdžiais iki lokomotyvo atkabinimo. Ratstabdžius po riedmenų ratais padeda ir išima traukinio ar kitų riedmenų mašinisto padėjėjas.

4.2. Į stotį atvykusių traukinių ar kitų riedmenų mašinistams DRAUDŽIAMA atkabinti lokomotyvą, kol negautas mašinisto padėjėjo pranešimas, kad sąstatas įtvirtintas. Visais atvejais, prieš atkabindamas lokomotyvą, mašinistas turi įjungti sąstato automatinius stabdžius.

4.3. Ratstabdžių normos vagonų įtvirtinimui stotyse ir tarpstotyje:

4.3.1. Visais atvejais įtvirtinant vagonus stoties ir tarpstočių horizontaliuose keliuose ir keliuose, kurių nuolydis ne didesnis kaip 0,5 ‰, reikia dėti po vieną ratstabdį iš abiejų sąstato galų, nesvarbu, kiek yra vagonų.

4.3.2. Įtvirtinant vagonus stoties ir tarpstočių keliuose, kurių nuolydis nuo 0,5 ‰ iki 1 ‰ iš nuokalnės pusės reikia papildomai padėti dar vieną ratstabdį.

4.3.3. Įtvirtinant vagonus stoties ir tarpstočių keliuose, kurių nuolydis didesnis kaip  1 ‰ iš nuokalnės pusės reikia papildomai padėti dar du ratstabdžius po skirtingomis ašimis.

4.4. Jei ratstabdis dedamas iš galimos išriedėjimo pusės ne po pirmuoju vagonu, būtina patikrinti,

ar gerai sukabinti visi grupės vagonai. Ar gerai sukabinti visi vagonai tikrina mašinisto padėjėjas.

4.5. Riedmenų, stovinčių stoties keliuose, kurių bėgių paviršius tepaluotas, nustatytas įtvirtinimo normas reikia padidinti 1,5 karto.

4.6. Įtvirtinant sąstatą, užimantį visą laužtinio profilio kelią, ratstabdžių norma imama pagal vidutinį kelio nuolydį. Jei vagonai yra atskirose laužtinio profilio kelio atkarpose, tai ratstabdžių norma imama pagal kiekvienos atkarpos nuolydį. Atkarpų ribos ir ratstabdžių skaičius nurodomi Stoties knygoje.

4.7. Įtvirtinant iškraunamų vagonų grupę, ratstabdžius reikia dėti po ratais tų vagonų, kurie bus iškraunami paskutiniai, o ratstabdžiai skaičiuojami taip, kaip nurodyta šio priedo 4.3. punkte.

4.8. Vagonai turi būti įtvirtinami tik tvarkingais ratstabdžiais. Juos dėti būtina po skirtingais

aširačiais taip, kad ratstabdžio pavažos smaigalys siektų ratlankį. Kai vagonų grupė įtvirtinama dviem ir daugiau ratstabdžių, negalima jų dėti po tuo pačiu aširačiu.

DRAUDŽIAMA naudoti ratstabdžius, kurių pavažos apledėjusios ar tepaluotos.

4.9. Pučiant stipriam (didesniu kaip 15 m/s greičiu) vėjui galimo vagonų išriedėjimo kryptimi, prie apskaičiuoto pagal šios instrukcijos 4.3. punkto nurodymus ratstabdžių skaičiaus pridedamas papildomas ratstabdis.

4.10. Įtvirtinant neveikiančius lokomotyvus, o prireikus ir kitus riedmenis, jei trūksta ratstabdžių, galima panaudoti riedmenų rankinius stabdžius, skaičiuojant, kad penkios ašys su rankiniais stabdžiais pakeičia vieną ratstabdį.

4.11. Vagonų ir sąstatų įtvirtinimo tvarka, atsižvelgiant į vietos sąlygas, nurodoma Stoties knygoje. Joje nurodoma, kaip sąstatai ir vagonai turi būti įtvirtinami kiekviename kelyje, kas turi tai daryti ir kt.

 

Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių eismo organizavimo

ir signalizacijos sistemos instrukcijos

13 priedas

(165 p.)
 
ATITVAROS SIGNALINIŲ ŽENKLŲ NAUDOJIMO TVARKA IR IŠDĖLIOJIMO SCHEMOS
 
1. Greičio mažinimo vietų atitvėrimas

1.1. Tarpstočių sąrašas ir vietos, kuriose reikia mažinti greitį, nurodomos geležinkelio Valdytojo įsakymu. Šiuo įsakymu nurodytos greičio mažinimo vietos iš abiejų pusių atitveriamos 50 m atstumu nuo pavojingos vietos nuolatiniais signaliniais ženklais "Pavojingos vietos pradžia" ir "Pavojingos vietos pabaiga". Nuo šių signalinių ženklų A atstumu, kuris nurodytas 1 lentelės 3 skiltyje, atsižvelgiant į lemiamąjį nuolydį tarpstotyje ir didžiausią nustatytą greitį, statomi nuolatiniai greičio mažinimo signaliniai ženklai.

1 lentelė

Lemiamasis

tarpstočio nuolydis

 

Didžiausias nustatytas traukinių greitis

tarpstotyje

 

A

Atstumas nuo signalinių

ženklų "Pavojingos vietos

pradžia" ir "Pavojingos vietos pabaiga" iki greičio mažinimo ženklo, m

B

Atstumas nuo kilnojamųjų raudonų skydų arba nuo staiga atsiradusios kliūties iki greičio mažinimo

ženklo, m

1

 

2

 

3

 

4

 

iki 0,006

 

 

Prekinių ir keleivinių

traukinių -iki 80 km/h;

 

 

 

800

 

800

 

 

nuo 0,006 iki 0,010

 

Prekinių ir keleivinių

traukinių -iki 80 km/h; 

 

800

 

800

 

 

 

1.2. Nuolatinių greičio mažinimo skritulių ir signalinių ženklų "Pavojingos vietos pradžia" ir "Pavojingos vietos pabaiga" pastatymo vietos vienkeliame ruože pateiktos 13 pr. 1 a pieš. schemoje;

13 pr. 1 pieš.

13 priedo tęsinys

2. Kliūties traukinių eismui ir darbų atlikimo vietos atitvėrimas tarpstočiuose

2.1. Kiekviena kliūtis traukinių eismui tarpstotyje, nesvarbu, ar traukinys turi atvažiuoti, ar ne, turi būti atitverta stabdomaisiais signaliniais ženklais.

Darbų vietos tarpstotyje, prieš kurias traukinys turi sustoti, atitveriamos taip pat, kaip ir kliūtis traukinių eismui.

2.2. Kliūtis tarpstotyje atitveriama kilnojamaisiais stabdomaisiais ženklais, pastačius juos nuo atitveriamos kliūties 50 m atstumu. Nuo šių signalinių ženklų, vadovaudamasis 1 lentelėje, Valdytojas nustatytu atstumu B (800 metrų atstumu), statomi signaliniai greičio mažinimo ženklai (geltonas skydas).

2.3. Kliūtys ir darbų atlikimo vietos tarpstotyje atitveriamos kaip 13 pr. 2 a pieš.;

13 pr. 2 pieš.

2.4. Kilnojamuosius greičio mažinimo ženklus (geltonus skydus) turi saugoti signalininkai, stovintys su rankiniais raudonais signaliniais ženklais per 20 m nuo greičio mažinimo ženklo (geltono skydo), link kliūties arba darbų atlikimo vietos.

2.5. Jei darbų atlikimo vieta ilgesnė kaip 200 m, ji atitveriama 13 pr. 2 d pieš. nurodyta tvarka. Šiuo atveju raudonus kilnojamuosius skydus, pastatytus nuo darbų atlikimo vietos 50 m atstumu, saugo signalininkai, stovintys su raudonais rankiniais signaliniais ženklais. Kilnojamuosius greičio mažinimo ženklus (geltonus skydus) turi saugoti signalininkai, stovintys su rankiniais raudonais signaliniais ženklais per 20 m nuo greičio mažinimo ženklo (geltono skydo), link kliūties arba darbų atlikimo vietos.

13 pr. 2 pieš.

13 priedo tęsinys

 

2.6. Jei kliūtis ar darbų atlikimo vieta tarpstotyje yra prie stoties ir jos nustatyta tvarka atitverti neįmanoma, tai iš tarpstočio pusės ji atitveriama pagal nurodytą tvarką,  o iš stoties pusės kelio ašies linijoje prieš įleidžiamąjį šviesoforą (arba prieš ženklą "Stoties riba") statomas kilnojamasis stabdomasis signalinis ženklas, kaip nurodyta 13 pr. 3 pieš.

13 pr. 3 pieš.

2.7. Kai traukinys artėja prie kilnojamojo geltono skydo, mašinistas signalizuoja vienu ilgu garso signalu, o artėdamas prie darbuotojo stovinčio su raudonu rankiniu signaliniu ženklu, signalizuoja garsinį sustojimo signalą ir stabdo traukinį, kad nepravažiuotų kilnojamojo stabdomojo raudono signalinio ženklo.

2.8. Signalininkai privalo dėvėti geltonos spalvos kepurę, kad išsiskirtų iš kitų darbuotojų, dirbančių kelyje.

2.9. Jei staiga atsiranda kliūtis ir nėra kilnojamųjų signalinių ženklų, tai asmuo pastebėjas kliūtį, turi nedelsdamas imtis visų įmanomų veiksmų: turimomis priemonėmis pranešti apie kliūtį pagrindinės Panevėžio stoties budėtojui ir kliūties vietoje nedelsiant pastatyti stabdomąjį signalinį ženklą

2.10. Signaliniai ženklai pirmiausia statomi toje pusėje, iš kurios laukiama traukinio. Tarpstotyje, jei nežinoma, iš kurios pusės laukti traukinio, signaliniai ženklai pirmiausia statomi iš nuokalnės pusės, o aikštelėje - iš kreivės ar iškasos pusės.

2.11. Kilnojamieji greičio mažinimo, "Pavojingos vietos pradžia" ir "Pavojingos vietos pabaiga" signaliniai ženklai statomi 13 pr. 1 pieš. nurodyta tvarka.

2.12. Jei tarpstotyje vieta, per kurią reikia važiuoti mažesniu greičiu, yra prie stoties ir jos nustatytąja tvarka atitverti negalima, tai iš tarpstočio pusės ji atitveriama kaip 13 pr. 1 pieš., o iš stoties pusės - pagal 13 pr. 6 pieš.

13 pr. 6 pieš.

13 priedo tęsinys                                                              

 

2.16. Privažiuodamas prie kilnojamojo geltono signalinio ženklo, mašinistas privalo duoti ilgą lokomotyvo ar specialiojo riedmens garso signalą ir per pavojingą vietą, atitvertą kilnojamaisiais ženklais "Pavojingos vietos pradžia" (13 pr. 7 a pieš.) ir "Pavojingos vietos pabaiga" (13 pr. 7 b pieš.), važiuoti greičiu, nurodytu mašinisto įspėjamajame lapelyje, o jei lapelio nėra - ne didesniu kaip 25 km/h greičiu.

13pr. 7 pieš.

2.17. Kilnojamųjų ženklų "Pavojingos vietos pradžia" ir "Pavojingos vietos pabaiga", statomų stotyse yra sutrumpinti smaigai.

2.18. Darbų atlikimo vietos, kurių nereikia atitverti stabdomaisiais arba greičio mažinimo signaliniais ženklais, o reikia tik įspėti dirbančiuosius kelyje apie atvažiuojantį traukinį, atitveriamos kilnojamaisiais signaliniais švilptelėjimo ženklais, statomais prie kelio, kur atliekami darbai, ir prie kiekvieno gretimo pagrindinio kelio (13 pr. 8 pieš.).

13 pr. 8 pieš.

2.19. Kilnojamieji signaliniai švilptelėjimo ženklai statomi tokia pat tvarka prie gretimųjų pagrindinių kelių, kur atliekami darbai, atitverti kilnojamaisiais stabdomaisiais ar greičio mažinimo signaliniais ženklais (13 pr. 3 pieš.).

 

13 priedo tęsinys

3. Kliūties traukinių eismui ir darbų atlikimo vietos atitvėrimas stotyse

3.1. Bet kokia kliūtis traukinių eismui stoties keliuose ir per iešmus turi būti atitverta stabdomaisiais signaliniais ženklais, nesvarbu, ar traukinys (manevrinis sąstatas) atvyksta, ar ne.

3.2. Atitveriant stabdomaisiais signaliniais ženklais kliūtį ar darbų atlikimo vietą stoties kelyje, visi į šią vietą nukreipti iešmai turi būti tokioje padėtyje, kad riedmenys neįvažiuotų į tą vietą. Be to, iešmai užrakinami ar užkalami bėgvinėmis. Kliūties ar darbų atlikimo vietoje kelio ašies linijoje statomas kilnojamasis raudonas skydas (13 pr. 9 a pieš.).

13 pr. 9 pieš.

3.3. Jei kai kurių iešmų smailės nukreiptos į kliūties ar darbų atlikimo vietą ir neleidžia izoliuoti kelio, tai tokia vieta iš abiejų pusių atitveriama kilnojamaisiais raudonais stabdomaisiais signaliniais ženklais, pastačius juos nuo kliūties ar darbų atlikimo vietos ribos 50 m atstumu (13 pr. 9 b pieš.). Jei iešmų smailės yra arčiau kaip 50 m nuo kliūties ar darbų atlikimo vietos, tai tokiu atveju tarp kiekvieno iešmo smailių statomi raudoni kilnojamieji stabdomieji signaliniai ženklai (13 pr. 9 c pieš.).

3.4. Atitveriant kliūties ar darbų atlikimo vietą kilnojamaisiais raudonais stabdomaisiais signaliniais ženklais, iešmas atitveriamas taip: iš kryžmės pusės - kiekvieno susieinančio kelio ašies linijoje ties riboženkliu; iš priešingos pusės - kelio ašies linijoje 50 m atstumu nuo iešmo smailių (13 pr. 10 a pieš.).

3.5. Jei prie atitveriamojo iešmo yra kitas iešmas, kurį galima perjungti į tokią padėtį, kad per atitveriamąjį iešmą negalėtų važiuoti riedmenys, tai jis tokioje padėtyje užrakinamas ar užkalamas. Tuomet toje iešmo pusėje raudono kilnojamojo stabdomojo signalinio ženklo statyti nereikia (13 pr. 10 b pieš.).

3.6. Jeigu iešmo į tokią padėtį perjungti neįmanoma, tai šio iešmo kryptimi 50 m atstumu nuo kliūties arba darbų atlikimo vietos statomas kilnojamasis raudonas stabdomasis signalinis ženklas (13 pr. 10 a pieš.).

3.7. Jei kliūties ar darbų atlikimo vieta yra pirmutinis iešmas, tai iš tarpstočio pusės ir stoties pusės atitveriama - kilnojamaisiais raudonais stabdomaisiais signaliniais ženklais, statomais kiekvieno susieinančio kelio ašies linijoje ties riboženkliais (13 pr. 10 c pieš.).

3.8. Jei kliūtis ar darbų atlikimo vieta yra tarp stoties ribos ženklo ir pirmojo iešmo, tai iš tarpstočio pusės ji atitveriama kilnojamaisiais stabdomaisiais ženklais, o iš stoties pusės - kilnojamuoju raudonu stabdomuoju signaliniu ženklu, statomu tarp pirmojo iešmo smailių (13 pr. 10 d pieš.).

13 priedo tęsinys

 

13 pr. 10 pieš.

3.9. Jei kelio remonto ir priežiūros padalinio darbuotojas (ar kitas darbuotojas) randa iešmo gedimą, kliudantį eismui, tai jis privalo nedelsdamas pastatyti vieną kilnojamą raudoną stabdomąjį signalinį ženklą kliūties vietoje ir apie tai pranešti pagrindinės stoties budėtojui

3.10. Pagrindinio stoties kelio vieta, kur reikia mažinti greitį, atitveriama kilnojamaisiais greičio mažinimo ir "Pavojingos vietos pradžia" bei "Pavojingos vietos pabaiga" signaliniais ženklais taip, kaip nurodyta 13 pr. 11 pieš. ir 13 pr. 12 pieš.

13 pr. 11 pieš.
13 pr. 12 pieš.

Jei vieta, kur reikia mažinti greitį, yra bet kuriame kitame stoties kelyje, tai ji atitveriama tik kilnojamaisiais greičio mažinimo signaliniais ženklais taip, kaip parodyta 13 pr. 13 pieš.

13 pr. 13 pieš.

4. Riedmenų atitvėrimas stoties keliuose

4.1. Remontuojami vagonai, stovintys tam tikruose stoties keliuose, atitveriami iš abiejų pusių

50 m atstumu nuo jų kilnojamaisiais raudonais stabdomaisiais signaliniais ženklais.

4.2. Aklakeliuose kilnojamasis raudonas stabdomasis signalinis ženklas statomas 50 m atstumu nuo vagonų į iešmo pusę.

4.3. Jei paskutinis vagonas yra arčiau kaip 50 m nuo riboženklio, tai kilnojamasis raudonas stabdomasis signalinis ženklas statomas kelio ašies linijoje ties riboženkliu.

4.4. Sąstatų ir kai kurių vagonų grupių, atliekant jų techninę priežiūrą, atitvėrimo tvarka nurodyta Stoties knygoje.

13 priedo tęsinys

5. Priverstinai sustojusių tarpstotyje traukinių atitvėrimas

5.1. Priverstinai sustojusį tarpstotyje traukinį, mašinisto nurodymu, atitveria:

5.1.1. keleivinį traukinį - keleivinio traukinio palydovas;

5.1.2. kitus traukinius - bet koks (-ie) su geležinkelių transporto eismu susijęs (-ę) geležinkelio transporto darbuotojas (-ai).

5.2. Šie darbuotojai traukinius aptveria šiais atvejais:

5.2.1. jei buvo iškviestas pagalbinis traukinys arba pagalbinis traukos riedmuo, ir pagalba bus suteikiama iš traukinio galo;

5.2.2. jei traukinys buvo išleistas į tarpstotį, neveikiant visoms  ryšių priemonėms, ir buvo pranešta, kad paskui jį važiuos kitas traukinys.

5.3. Kai tarpstotyje priverstinai sustoja kiti traukiniai ar specialieji riedmenys, jie atitveriami tik tuo atveju, jei buvo išleisti į tarpstotį, neveikiant visoms signalizacijos ir ryšių priemonėms ir jei buvo pranešta apie išvykstantį iš paskos kitą traukinį. Šiuo atveju traukinį turi atitverti mašinisto padėjėjas, kuris, traukiniui sustojus, tuoj pat turi nueiti į traukinio galą, patikrinti, ar yra galinis signalinis ženklas, akylai stebėti tarpstotį ir, jei pasirodo paskui važiuojantis traukinys, imtis priemonių jį sustabdyti.

5.4. Keleivinio traukinio palydovas ar kitas, traukinio mašinisto paskirtas, su geležinkelių transporto eismu susijęs geležinkelio darbuotojas, atitveriantis traukinį, privalo užsukti vagono

(-ų) rankinį (-ius) stabdį (-žius) (jei tai yra keleivinis traukinys), nueiti 800 m atstumu nuo sustojusio traukinio galo ir stabdyti prie jo artėjantį traukinį stabdomaisiais „Stot“ ženklais, kaip nurodyta 13 pr. 14 pav.

13 pr. 14 pieš.

5.5. Keleivinio traukinio palydovas ar traukinio mašinisto paskirtas darbuotojas ar kitas su geležinkelių transporto eismu susijęs geležinkelių transporto darbuotojas, atitveriantis sustojusio traukinio galą, gali grįžti atgal prie sąstato tada, kai atvyksta pagalbinis traukinys arba pagalbinis traukos riedmuo ir mašinistui leidus.     

5.6. Jei pagalba suteikiama iš traukos riedmens pusės, tai pagrindinio traukos riedmens mašinistas, artėjant pagalbiniam traukiniui ar pagalbiniam traukos riedmeniui, privalo duoti bendrojo pavojaus signalą ir įjungti prožektorių.

Siaurojo geležinkelio (750 mm) traukinių  eismo organizavimo

ir signalizacijos sistemos instrukcijos

14 priedas

(57 p.)
 
SPECIALIŲJŲ RIEDMENŲ NAUDOJIMO TVARKA SIAUROJO GELEŽINKELIO LINIJOJE PANEVĖŽYS – RUBIKIAI 
 

1. Šios instrukcijos reikalavimų taip pat privalo laikytis kitų institucijų darbuotojai, asmenys, kurių veikla susijusi su siaurojo geležinkelio ruožo  Panevėžys – Rubikiai siaurųjų geležinkelių transportu bei kitos žinybos ir įmonėms, turinčioms specialiuosius riedmenys, kurie išvažiuoja į siaurojo geležinkelio liniją Panevėžys – Rubikiai.

2. Kitų žinybų ir įmonių specialiesiems riedmenims važiuoti siaurojo geležinkelio liniją Panevėžys – Rubikiai galima išskirtiniais atvejais siaurojo geležinkelio Valdytojo leidimu, kuriame nurodomas važinėjimo terminas ir tarpstotis.

3. Specialiesiems riedmenims leidžiama važiuoti siaurojo geležinkelio liniją Panevėžys – Rubikiai, jeigu jų konstrukcija nepakeista ir atitinka gamybos projektus bei technines sąlygas.

Rekonstruoti šiuos specialiuosius riedmenis, nesude­rinus su projektinėmis organizacijomis - draudžiama.

4. Specialieji riedmenis turi būti pažymėti aiškiais skiriamaisiais ženklais ir užrašais, kurie daromi siaurojo geležinkelio Valdytojo nustatyta tvarka.

PASTABA. Kitų žinybų specialieji riedmenis turi būti pažymėti savo žinybos ženklu.

5. Specialiesiems riedmenims užvedamas techninis pasas, kuriame daromi įrašai apie jų pagaminimo datą, eksploatacijos pradžią, ridą, konstrukcinius pakeitimus, periodinį remontą bei kiti įrašai.

6. Valdyti specialiuosius riedmenis turi teisę asmenys, išlaikę egzaminus Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie SM nustatyta tvarka ir turintys šių riedmenų mašinisto pa­žymėjimus.

7. Specialieji riedmenys į tarpstotį išleidžiami traukinio teisėmis.

8. Į tarpstotį specialieji riedmenys išleidžiami pagrindinės stoties budėtojo Įsakymu. Išleisdamas specialiuosius riedmenis iš pagrindinės stoties, pagrindinės stoties budėtojas turi patikrinti mašinisto pažymėjimą ir išduotą kelionlapį.

9. Važiuoti sukabintais tarpusavyje specialiaisiais riedmenimis leidžiama išskirtiniais atvejais ir ne daugiau kaip dviem vienetams. Sukabinamų riedmenų skaičius nustatomas siaurojo geležinkelio Valdytojo potvarkiu, atsižvelgiant į techninius duomenis, stabdymo priemones ir leistinąjį greitį lemiamoje nuokalnėje.

Prie traukinio specialiuosius riedmenis prikabinti - draudžiama.

10. Specialiuosiuose riedmenyse vežti daugiau žmonių kaip nurodyta techniniame pase (išskyrus mašinistą ir jo padėjėją) - draudžiama.

11. Vežti žmones prikabintuose prie specialiuoju riedmenų platforminiuose vagonuose leidžiama, jeigu juose yra įrengtos specialios vietos ir paskirti atsakingi už saugų eismą asmenys. Draudžiama platforminiuose vagonuose važiuoti stovint arba sėdint ant bortų.

12. Kai specialieji riedmenys stumia priekabą (grįžtant iš tarpstočio arba manevruojant stotyse), važiuoti joje žmonėms - drau­džiama, išskyrus mašinisto padėjėją arba signalininką.

13. Specialiuosiuose riedmenyse, išvykstant į tarpstotį, tūri būti signalinių reikmenų ir atsarginių dalių bei inventoriaus: ventiliatoriaus dirželių, kondensatorių, žvakių komplektas, perdavimo grandinė, kontaktų pertraukiklis, automobilio pompa žarnelei prapūsti, tvarkingas gesintuvas, domkra­tas ir 2 ratstabdžiai.

14. Specialieji riedmenys  turi būti techniškai tvarkingi, kad būtų laiduojamas saugus jų eismas ir netrikdomas darbas.
Draudžiama važiuoti techniškai netvarkingais Specialiaisiais riedmenimis ir jų priekabomis. Specialiųjų riedmenų apšildymo įranga turi atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus.

Prieš išvykdamas iš stoties, mašinistas privalo apžiū­rėti ir patikrinti specialiuosius riedmenis, ypač variklio būklę ir stab­dymo įrangą, patikrinti ar gerai prikabinta priekaba, taisyklingai pakrautas ir įtvirtintas joje krovinys, ar yra signa­liniai ženklai ir kitas inventorius, nurodytas šio priedo 13 p.

15. Išvykstanti dirbti, taip pat darbo metu specialiųjų riedmenų mašinistas privalo:

15.1. laikytis šios Instrukcijos nurodymu, darbų saugos taisyklių, vadovų nurodymų dėl saugaus eismo;

15.2. su savimi turėti: mašinisto pažymėjimą, tvarkingai įformintą kelionlapį.

16. Specialiųjų riedmenų techninę apžiūrą atlieka siaurojo geležinkelio Valdytojo paskirta komisija. Apžiūrima: kėbulas, važiuoklės mazgai, stabdžių įranga, variklis, elektros įranga. Apžiūros rezultatai įforminami T-78 formos aktu.

17. Specialiųjų riedmenų techninės apžiūros metu patikrinama, ar taisyklingai daromi įrašai jų techniniuose pasuose.

18. Draudžiama naudoti specialiuosius riedmenis, kuriems neatlikta apžiūra, taip pat pasibaigus metinės apžiūros terminui.

19. Padalinių vadovai, turintys savo žinioje specialiuosius riedmenis, privalo griežtai kontroliuoti, kad jie laiku būtų remontuojami, apžiūrimi ir tvarkingai įforminami apžiūrų rezultatai. Sistemingai tikrinti, kaip mašinistai susipažinę su ruožų profiliu, signalinių ženklų ir rodyklių išdėstymu, priekabų ir kitų riedmenų sukabinimo, jais vežamų krovinių pakrovimo, tvirtinimo ir iškrovimo stotyse ir tarpstočiuose tvarka.