Menu

 

 

facebook-pro-01-535x535

Surdegis

Surdegio geležinkelio stotis – XIX a. pabaigos kultūros paminklas. Stoties teritorijoje išlikęs stoties kompleksui priklausantis prekių sandėlis ir kiti pastatai, rūsys, šulinys.
Surdegio geležinkelio stotis – dviaukštis pastatas, dekoruotas mediniais stogeliais, drožiniais, anksčiau veikęs kaip keleivių namai – stotis. Atkūrus stoties interjerą, 2007 m. lapkričio mėnesį Surdegio stotis vėl priima keleivius, tačiau atlieka ir daugiau funkcijų: čia organizuojamos vyno, sūrių degustacijos, įvairios šventės. Stotelė taip pat pritaikyta konferencijoms, pobūviams. Svečiai pramogauja ir stoties kieme. Stoties pastate taip pat gyvena siaurojo geležinkelio darbuotoja Stasė Švedko, prižiūrinti pastatus ir sutinkanti keliautojus
Surdegio įdomybės

Surdegio kaimas yra dviem kilometrais šiauriau nuo geležinkelio stoties.
Žodžio Surdegis kilmė
Dabartinėje Surdegio vietoje kažkada buvo dvaras su jam priklausančiomis žemėmis. Legenda byloja, kad kartą piemenys toje vietoje ganydami bandą susikūrę laužą ir bežaisdami pasikepę sūrį. Tuo tarpu banda išnykusi jiems iš akių. Visi šokę ieškoti gyvulių. Kol jie gaišę, pakeptas sūris sudegęs. Nuo to laiko ši vieta vadinama Surdegiu.

Apsireiškimas ir ikona
Pagal padavimą virš šaltinio, tryškusio dabartinės bažnyčios vietoje, apsireiškusi Dievo Motina. Nuo to laiko ši vieta ir šaltinėlis laikomi stebuklingais. Ir šiuo metu žmonės semia vandenį iš bažnyčios rūsyje esančio šaltinėlio ir tiki jo stebuklingomis galiomis. Dievo Motinos apsireiškimo garbei 1807 metais vienuolyne įrengta Dievo motinos Ėmino į dangų koplyčia. Joje stovėjo šventa Dievo Motinos ikona, minima nuo 1530 metų. 1915 metais pravoslavai išgabeno ikoną į Jaroslavlį, 1921 metais ji pargabenta į Panevėžį, 1926 metais perkelta į Kauno Blagoveščianskaja cerkvę. Nepavyksta įminti Dievo Motinos ikonos mįslės. Pasirodo, Pskovo šv. Didžiojo kunigaikščio Aleksandro Nevskio šventykloje yra dar viena Surdegio Dievo Motinos ikona. Žinių apie tai, kokiu būdu paveikslas pateko į Pskovą, nėra, tačiau žinoma, kad 1993 metais Maskvoje išleistame Dievo Motinos stebuklingųjų ikonų žinyne aprašyta ir Surdegio Dievo Motinos ikona. Taigi, dabar egzistuoja mįslė: kuris paveikslas, Kaune ar Pskove esantis, yra originalas. Gali būti, kad į Lietuvą iš Rusijos grįžo tik kopija, kurią galėjo padaryti žymūs Pskovo ikonų meistrai.

Švč. Mergelės Marijos Ėmino į dangų bažnyčia
Pirmoji stačiatikių cerkvė Surdegyje pastatyta 1510 metais. Nauja mūrinė Šv. Dvasios atsiuntimo cerkvė pastatyta 1812 metais už Rygos satčiatikių aukas. 1915 m. stačiatikiai iš Surdegio pasitraukė. Perduotoje katalikams cerkvėje 1918 m. pradėtos laikyti pamaldos. Kunigo Aniceto Meškausko rūpesčiu 1921 m. cerkvė pertvarkyta į bažnyčią.

Vienuolynas
1550 – 1915 metais Surdegyje veikė vyrų vienuolynas – viena seniausių stačiatikių šventovių Lietuvoje. Jo steigėja laikoma vietos dvarininkė Ona Stavecka. Dvarininkė vienuolynui dovanojo žemės. Kai kurie autoriai mano, kad vienuolyną išlaikyti padėjęs kunigaikštis, rusų politinis veikėjas Andrejus Kurbskis. Istoriniai šaltiniai teigia, kad Rusijos caras Petras I 1721 metais Surdegio vienuolynui užrašė 50 dvirublinių červoncų. Ilgai vienuolyną rėmė Rygos tikintieji. Iki 1842 metų Surdegio vienuolynas buvo ta vieta, kur rinkosi, giminiavosi, vienijosi, sėmėsi jėgų, mokėsi tikėjimo tuometės Kauno gubernijos rusakalbiai gyventojai.

Šaltiniai:
www.heritage.lt
www.musupaveldas.lt
„Iš Surdegio praeities“ Osvaldas Janonis 2-oji papild. laida

2007 lapkričio mėn po keturių dešimtmečių pertraukos Surdegio stotis vėl priima Siauruko keleivius.
Andriaus Repšio nuotraukose Surdegio stotis, interjeras atnaujintas 2007 liepos - spalio mėn.