Menu

 

 

facebook-pro-01-535x535

Aukštaitijos siaurojo geležinkelio istorija

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis turi turtingą istoriją. Įvairiais laikotarpiais keitėsi jo paskirtis. Savo gyvavimo pradžioje siaurukas gabeno įvairius krovinius, vežė keleivius. Pakilimą siaurasis geležinkelis išgyveno tarpukariu, kuomet buvo plačiai naudojamas įvairiose ūkio šakose.Vėliau jo įprastos funkcijos ėmė silpti, kol 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir kuriasi kaip istorinis-turistinis traukinys. XIX amžiaus pabaigoje Lietuvoje susiformavus plačiųjų geležinkelių tinklui ir norint jį aprūpinti kroviniais bei keleiviais, reikėjo prie svarbiausių punktų tiesti siauruosius privažiuojamuosius geležinkelius. Siaurasis geležinkelis buvo tiesiamas keliais etapais.1891 metais pradėtas tiesti ir 1895 metų lapkričio 11 dieną atidarytas 750 mm pločio Švenčionėlių-Pastovų ruožas.

1898 metais geležinkelis nutiestas iki Panevėžio. Pirmieji traukiniai naujuoju ruožu pradėjo kursuoti 1899 metų rudenį. Atidarymo metu siaurojo geležinkelio linija turėjo 2 depus – 12 vietų Švenčionyse ir 2 vietų Panevėžyje, 15 garvežių, 112 krovininių, 58 įvairaus tipo keleivinius ir 6 pašto vagonus bei 154 krovinines platformas. 1903 metais juo pervežta 65000 tonų krovinių ir 40632 keleiviai.
Pirmasis Lietuvos siaurojo geležinkelio raidos etapas yra susijęs su carinės Rusijos imperijos ūkio struktūra. Šiuo siaurojo geležinkelio ruožu buvo gabenami įvairūs kroviniai, daugiausia miško medžiaga, ir keleiviai.
Prieš pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio malūnai tiekė miltus Lietuvai, europinei Rusijos daliai ir užsienio šalims.
Leidinyje „Lietuvos geležinkelių pirmasis dešimtmetis“ (Kaunas, 1929) inžinierius A.Graurogkas rašė: „Prieš karą visoj Lietuvos, nustatytoj taikos su SSSR, teritorijoje buvo tik vienas siaurasis geležinkelis 75 cm platumo nuo Panevėžio iki Pastovų. Viso apie 215 km ilgio.
Tas kelias buvo pastatytas 1898 m. ir privatinės bendrovės valdomas bei eksploatuojamas. Tame kelyje buvo 42 garvežiai, 70 keleivių vagonų, 130 prekinių vagonų, 215 km telefono-telegrafo linijų, iki 23 aparatų, 22 stotys su keleivių namais ir dirbtuvės su mechaniniu kalvių, liejyklos, dailidžių ir kitais skyriais”.
Per pirmąjį pasaulinį karą, 1916 metais, vokiečių kariuomenė nutiesė naujus 600 mm pločio ruožus: Gubernija-Pasvalys ir Joniškis-Žeimelis.
Tiesiant naujus siaurojo geležinkelio ruožus buvo atsižvelgiama į intensyvios žemės ūkio gamybos zonas bei intensyviai eksploatuojamų miškų bei perspektyvių durpynų rajonus. Miško medžiaga tuo metu daugiausia buvo vežama į Vokietiją.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, 1920-1938 metais, prie siaurojo geležinkelio tinklo kūrimo daug prisidėjo vietos savivaldybės.
Valsčių savivaldybės pačios rūpinosi, kad naujos siaurojo geležinkelio šakos būtų tiesiamos per jų teritorijas, pateikdavo prekių ir gaminių gabenimo apskaičiavimus, įvairių prekių eksporto ir importo argumentus.
Eksportuota daugiausia sviestas, javai, sėmenys, importuota – druska, trąšos, anglis, žibalas.
Regiono centras buvo Panevėžys, todėl pageidauta tiesaus kelio į Panevėžį vežti linus, bekonus, javus, o iš Panevėžio į apylinkes gabenti medieną ir miltus.
Siaurojo geležinkelio tiesimu suinteresuoti valsčiai įsipareigodavo prisidė­ti materialiai, dažnai apsiimdavo išpirkti ir nemokamai perduoti geležinkeliui žemę, žvyro karjerus, atlygindavo nuostolius ūkininkams, organizuodavo nemokamus žemės darbus.
Savivaldybės visą laiką aktyviai dalyvavo formuojant siaurojo geležinkelio tinklą ir darė nemažą įtaką projektavimo darbams, neretai pakeisdavo projektus.
Tiesiant siaurojo geležinkelio ruožus tarpukario Lietuvoje, atsižvelgta į dvarų, kooperatyvų, plytinių, pieninių reikmes.
1921 metais pratęsta siaurojo geležinkelio statyba iš Gubernijos į Šiaulius. Vėliau atsirado atkarpa iš Pasvalio į Biržus. 1937-1938 m. nutiestas ruožas iš Panevėžio į Joniškėlį.
Pasak siaurojo geležinkelio veterano Jono Bernatavičiaus, sovietmečiu per parą siauruku pravažiuodavo iki 24 traukinių.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę siaurasis geležinkelis funkcionavo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ bendroje veikloje. 1999 m. nutrauktas krovinių vežimas ir tų pačių metų lapkričio 1 dieną Keleivių vežimo valdyboje buvo įsteigtas struktūrinis padalinys „Siaurasis geležinkelis“.
Dabartinis veikiantis 68,4 km ilgio siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys-Rubikiai eina pro Taruškas, Raguvėlę, Surdegį, Troškūnus, Anykščius, Bičionis.
Siaurasis geležinkelis kartu su stotimis, kelių statiniais yra vertingas istorinis ir kultūrinis objektas.
Stočių pastatų kompleksai turi urbanistinę ir architektūrinę vertę. 1996 metais Kultūros ministro įsakymu Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą.
Valstybės saugomą kompleksą sudaro: bendro 179 km ilgio, 1340 ha apimantys siaurojo geležinkelio ruožai Panevėžys-Biržai, Panevėžys-Rubikiai, Joniškėlis-Linkuva, geležinkelio stotys, gamybiniai pastatai, kelio statiniai.
2003 m. dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais.
2005 m. valstybė pradėjo iš dalies finansuoti Aukštaitijos siaurąjį geležinkelį kaip paveldo objektą.
 
{ppgallery}Lenkiška drezina. Wilno 1928 m.Joniškėlio geležinkeliečiai mini jubiliejų 1430-1930mMemel 1920m.Siauruko stotis.Tai dingusi Panevezio stotisLauksargių-Skaudvilės-Kelmės ruožo tiltas.Iešmo taisymas,1960 m.(Panevėžys-Joniškėlis). Pirmame plane-Povilas Grilauskas.Žemės sankasos lyginimas prie drezinos sumontuotu balasto prizmės planiruotuvu. Nuotrauka iš Panevėžio.Potvynis siaurajame geležinkelyje, 1951 04 04. Nuotraukos iš Panevėžio.Ruošiamas kuras garvežiui.Prie garvežio buvusioje Petrošiūnų geležinkelio stotyje Iš Skurausko, PetrašiūnaiPetrošiūnų –Linkuvos ruožo geležinkelininkai prie garvežio buvusioje Petrošiūnų geležinkelio stotyje. Iš Skurausko asmeninio archyvo, Petrošiūnai.Panevėžio meistrijos darbininkų sukonstruotas pabėgių užtaisymo mechanizmas Iš Panevėžio.Žeimelio geležinkelio stotyje. Garvežyje iš dešinės mašinistas Anupras Latišas. Prie garvežio –Joniškio depo darbininkai 1945-1950 m. Iš A.Latišo asmeninio archyvo. Joniškėlio-Panevėžio kelio ruožo naujos statybos 1937 m. spalio 4 d. Iš I.Rudzinskienės asmeninio archyvo, Šiauliai.Buvusioje Petrošiūnų stotyje 1940 m. Iš kairės pirmas Bulaitis Iš Balčiūnienės asmeninio albumo, Linkuva.Geležinkelininkai prie garvežio „Čekiukas“ Linkuvos geležinkelio stotyje 1942 m. Tokie garvežiai buvo iki 1955 m Iš kairės konduktorius Povilas Bajelis, Albertas Zlatkus, mašinistas Juozas Skaistgiraitis, Alperavičius, Šleideris. Iš Balčiūnienės asmeninioSiaurojo geležinkelio kelių tarnybos remontininkai apie 1936-1938 metus. Manoma Joniškėlio- Panevėžio kelio ruože. Iš Balčiūnienės asmeninio archyvo, Linkuva.Petrošiūnų siaurojo geležinkelio tilto statyba Iš T. Janickienės asmeninio archyvo, Linkuva.Pagelažių stotis,Vilkmergės ap.Biržų stotyje minimas Geležinkelių 10-metis.Biržų stotyje siauruko keleiviai.Utenos stotyje minimas Geležinkelių 10-metis.Švenčionių stotyje geležinkeliečiai.Kaunas. Šančių stotelėje.Potvynis siaurajame geležinkelyje, 1951 04 04. Nuotraukos iš Panevėžio.{/ppgallery}