Aukštaitijos siaurasis geležinkelis turi turtingą istoriją.

Įvairiais laikotarpiais keitėsi jo paskirtis. Savo gyvavimo pradžioje siaurukas gabeno įvairius krovinius, vežė keleivius. Pakilimą siaurasis geležinkelis išgyveno tarpukariu, kuomet buvo plačiai naudojamas įvairiose ūkio šakose. Vėliau jo įprastos funkcijos ėmė silpti, kol 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir buvo įkurtas kaip istorinis-turistinis traukinys. XIX amžiaus pabaigoje Lietuvoje susiformavus plačiųjų geležinkelių tinklui ir norint jį aprūpinti kroviniais ir keleiviais, reikėjo prie svarbiausių punktų tiesti siauruosius privažiuojamuosius geležinkelius. Siaurasis geležinkelis buvo tiesiamas keliais etapais.1891 metais pradėtas tiesti ir 1895 metų lapkričio 11 dieną atidarytas 750 mm pločio Švenčionėlių-Pastovų ruožas.

1898 metais geležinkelis nutiestas iki Panevėžio. Pirmieji traukiniai naujuoju ruožu pradėjo kursuoti 1899 metų rudenį. Atidarymo metu siaurojo geležinkelio linija turėjo 2 depus – 12 vietų Švenčionyse ir 2 vietų Panevėžyje, 15 garvežių, 112 krovininių, 58 įvairaus tipo keleivinius, 6 pašto vagonus ir 154 krovinines platformas. 1903 metais juo pervežta 65000 tonų krovinių ir 40632 keleiviai.

Pirmasis Lietuvos siaurojo geležinkelio raidos etapas yra susijęs su carinės Rusijos imperijos ūkio struktūra. Šiuo siaurojo geležinkelio ruožu buvo gabenami įvairūs kroviniai, daugiausia miško medžiaga ir keleiviai.
Prieš pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio malūnai Lietuvai, europinei Rusijos daliai ir užsienio šalims tiekė miltus.
Leidinyje „Lietuvos geležinkelių pirmasis dešimtmetis“ (Kaunas, 1929) inžinierius A.Graurogkas rašė: „Prieš karą visoj Lietuvos, nustatytoj taikos su SSSR, teritorijoje buvo tik vienas siaurasis geležinkelis 75 cm platumo nuo Panevėžio iki Pastovų. Viso apie 215 km ilgio. Tas kelias buvo nutiestas 1898 m. ir valdomas bei eksploatuojamas privačios bendrovės . Tame kelyje buvo 42 garvežiai, 70 keleivių vagonų, 130 prekinių vagonų, 215 km telefono-telegrafo linijų, iki 23 aparatų, 22 stotys su keleivių namais ir dirbtuvės su mechaninių kalvių, liejyklos, dailidžių ir kitais skyriais“.
Per pirmąjį pasaulinį karą, 1916 metais, vokiečių kariuomenė nutiesė naujus 600 mm pločio ruožus: Gubernija-Pasvalys ir Joniškis-Žeimelis.

Tiesiant naujus siaurojo geležinkelio ruožus buvo atsižvelgiama į intensyvios žemės ūkio gamybos zonas ir intensyviai eksploatuojamų miškų ir perspektyvių durpynų rajonus. Miško medžiaga tuo metu daugiausia buvo vežama į Vokietiją.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, 1920–1938 metais, kuriant siaurojo geležinkelio tinklą daug prisidėjo vietos savivaldybės.
Valsčių savivaldybės pačios rūpinosi, kad naujos siaurojo geležinkelio šakos būtų tiesiamos per jų teritorijas, pateikdavo prekių ir gaminių gabenimo apskaičiavimus, įvairių prekių eksporto ir importo argumentus.
Daugiausia eksportuotas sviestas, javai, sėmenys, importuota druska, trąšos, anglis, žibalas.
Regiono centras buvo Panevėžys, todėl pageidauta tiesaus kelio į Panevėžį linams, bekonams, javams vežti, o iš Panevėžio į apylinkes gabenti medieną ir miltus.

Siaurojo geležinkelio tiesimu suinteresuoti valsčiai įsipareigodavo prisidė­ti materialiai, dažnai apsiimdavo išpirkti ir nemokamai perduoti geležinkeliui žemę, žvyro karjerus, atlygindavo nuostolius ūkininkams, organizuodavo nemokamus žemės darbus.
Savivaldybės visą laiką aktyviai dalyvavo formuojant siaurojo geležinkelio tinklą ir darė nemažą įtaką projektavimo darbams, neretai pakeisdavo projektus.

Tiesiant siaurojo geležinkelio ruožus tarpukario Lietuvoje, atsižvelgta į dvarų, kooperatyvų, plytinių, pieninių reikmes.
1921 metais pratęsta siaurojo geležinkelio statyba iš Gubernijos į Šiaulius. Vėliau atsirado atkarpa iš Pasvalio į Biržus. 1937-1938 m. nutiestas ruožas iš Panevėžio į Joniškėlį.

Pasak siaurojo geležinkelio veterano Jono Bernatavičiaus, sovietmečiu per parą siauruku pravažiuodavo iki 24 traukinių.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę siaurasis geležinkelis funkcionavo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ bendroje veikloje. 1999 m. nutrauktas krovinių vežimas ir tų pačių metų lapkričio 1 dieną Keleivių vežimo valdyboje buvo įsteigtas struktūrinis padalinys „Siaurasis geležinkelis“.
Dabar veikiantis 68,4 km ilgio siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys–Rubikiai eina pro Taruškas, Raguvėlę, Surdegį, Troškūnus, Anykščius, Bičionis.

Aukštaitijos Siaurukui – 125 metai: geležinkelio paveldo vadybos iššūkiai

Dr. Darius Liutikas

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” direktorius

2024 m. rugsėjo mėn. pabaigoje Aukštaitijos siaurukas minėjo savo jubiliejinį 125-ąjį gimtadienį. Šiandien Siaurukas – tai nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas. Tai vienintelis Lietuvoje veikiantis ir ilgiausias Baltijos šalyse istorinis 750 mm vėžės pločio geležinkelis, išsaugojęs inžinerines, urbanistines, architektūrines, kraštovaizdžio ir istorines vertingąsias savybes. Nuo 2001 m. Aukštaitijoje išlikęs siaurasis geležinkelis naudojamas kultūros paveldo pažinimui ir pramoginėms kelionėms. Šiame straipsnyje apie geležinkelio paveldo vadybos iššūkius ir ateities perspektyvas.

Prieš trejus metus pradėjau vadovauti VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis”. Siaurukas patraukė kaip turizmo objektas, nepilnai išnaudota galimybė vystyti įvairias turizmo paslaugas ir pristatyti unikalų kultūros paveldo objektą turistams ir Aukštaitijos regiono lankytojams. Per tuos metus nemažai pavyko padaryti, kad siaurukas toliau važiuotų ir primintų Aukštaitijos krašto istoriją. Per tris metus pavyko padvigubinti keleivių skaičių ir beveik keturis kartus padidinti įstaigos gaunamas pajamas iš suteiktų paslaugų. Prieš pandeminiais 2019 m. siauruku keliavo 13 775 žmonės, o 2022 m. jau buvo 29 093 keleiviai, 2023 m. – 26 090 keleivių. 2019 metais įstaigos pajamos siekė 113 329 Eur, o 2023 m. 429 020 Eur. Kelionių skaičius 2023 m. išaugo iki 848 per metus (plg. 2015 m. buvo 166 kelionės).

Siaurojo geležinkelio istoriją prisimenant

Šiandien mažai Lietuvos žmonių žino, kad 68 km siaurojo geležinkelio ruožas veikia tarp Panevėžio ir Rubikių, nes daugumai siaurukas asocijuojasi tik su Anykščiais. Panevėžio – Rubikių ruožas yra seniausiojo Lietuvos teritorijoje siaurojo geležinkelio tinklo dalis. 1891 m. buvo pradėtas tiesti ir 1895 m. lapkričio 11 dieną atidarytas 750 mm vėžės pločio Švenčionėlių–Pastovų (dabartinė Baltarusija) ruožas, kurio ilgis buvo 70,4 km. Ruožas ėjo pro Švenčionis, Lentupį, Razlogus, Adutiškį. 1899 m. siaurasis geležinkelis nutiestas iš Švenčionėlių iki Panevėžio. Linija ėjo pro Kaltanėnus, Saldutiškį, Uteną, Trumbatiškį, Anykščius, Troškūnus, Surdegį, Raguvėlę ir Taruškas. Pirmieji traukiniai naujuoju ruožu pradėjo kursuoti 1899 m. rugsėjo 28 d. Oficialus ruožo atidarymas įvyko 1901 m. gegužės 13 d. Siaurasis geležinkelis Panevėžyje buvo privestas prie Daugpilio–Radviliškio plačiojo geležinkelio.

Iš šio istorinio ruožo šiuo metu šiuo metu ir yra išlikęs siaurasis geležinkelis tarp Rubikių ir Panevėžio. Linija Anykščiai-Utena-Švenčionėliai buvo uždaryta dar 1972 m., o neišmontuotais bėgiais išliko 12,3 km ruožas tarp Anykščių ir Rubikių stotelės. Panevėžyje yra išlikęs unikalus siaurojo geležinkelio depas, kuriame vietos užtenka ne tik šilumvežių ar vagonų remontui, bet ir kultūriniams renginiams, konferencijoms ir seminarams. Šiemet jame įvyko ir J. Miltinio dramos teatro pastatyto V. Šekspyro dramos „Makbetas” premjera. Nuo 2023 m. Panevėžyje pradėti vykdyti ir reguliarūs trumpieji reisai iš Panevėžio siaurojo geležinkelio stoties iki Panevėžio depo. Keleiviai ne tik patiria važiavimą siauruku, bet ir dalyvauja edukacinėje programoje, kurios metu susipažįsta su siaurojo geležinkelio istorija Lietuvoje, Panevėžio depu ir istoriniais riedmenimis. Visi šios kelionės dalyviai taip pat turi galimybę pasivažinėti rankine drezina.

Šių dienų siaurukas

Vienas iš mano tikslų atėjus vadovauti įstaigai buvo įveiklinti tuščius kultūros paveldo objektus, o konkrečiai siaurojo geležinkelio stotis. Išlikęs siauruko kelias iš Panevėžio į Rubikius eina pro unikalias medines Raguvėlės, Surdegio, Troškūnų ir Anykščių siaurojo geležinkelio stotis. Šias stotis įveiklinome renginiams, į jas vyksta užsakomosios kelionės. Tokios kelionės gali vykti pagal pasiūlytą ar individualiai sudarytą programą, pavyzdžiui siūlome išbandyti istorinę Lietuvos virtuvę, nuotaikingą traukinio apiplėšimo nuotykį, susipažinti su Lietuvos vyndarystės istorija, ar alaus keliais. Geležinkelio stotyse ir Panevėžio siaurojo geležinkelio depe vyksta ir įvairios parodos, pavyzdžiui 2024 m. pradžioje Panevėžio depe surengta Lietuvos skautų istorijos paroda. Svarbu nepamiršti ir aplinkui geležinkelį esančių turistinių ir kultūros paveldo objektų. Kultūros ir gamtos mylėtojams siūloma susipažinti su Troškūnų bernardinų ansambliu, Anykščių gamtos ir kultūros turtais. Visų kelionių pradžios stotys yra Anykščiai arba Panevėžys.

Oficiali siaurojo geležinkelio misija yra teikti turizmo paslaugas Aukštaitijos siaurojo geležinkelio trasoje, sujungiant istorinį paveldą ir inovacijas, kultūrines tradicijas ir naujas keliautojams skirtas paslaugas. Per trejus metus pavyko pasiūlyti keleiviams naujų kelionių programų, taip pakviečiant juos susipažinti su valdomais kultūros paveldo objektais. Sėkmingiausias iš šių kelionių programų yra Kalėdinio siauruko projektas. 2024 metais spindinčiomis lemputėmis papuoštas Kalėdinis siaurukas išvažiuos jau ketvirtus metus iš eilės. Tradicija tapusios kelionės vyksta visą gruodžio mėnesį, į jas kviečiami Lietuvos vaikai, įmonės ir šeimos. Pirmoji Kalėdinio siauruko kelionė vyko į Troškūnus, o šiemet jau antrus metus bus keliaujama pas Surdegio siaurojo geležinkelio komplekse įsikūrusį Kalėdų senelį. Dar viena galimybė – Kalėdų senelį sutikti Panevėžio siaurojo geležinkelio depe. Traukinukas kalėdiniu laikotarpiu nuo gruodžio pradžios iki Trijų Karalių šventės kursuoja kiekvieną dieną. Keleiviai vaišinami karštu gėrimu ir meduoliniais sausainiais.

Kalėdinio siauruko kelionėmis baigiasi siauruko sezonas, kuris tradiciškai prasideda Užgavėnių švente. Metų eigoje organizuojame ir kitas šventes, taip pritraukdami žmones susipažinti su siaurojo geležinkelio paveldu. Šiais jubiliejiniais 2024 metais be jau minėtų Užgavėnių, dar buvo surengtos Atvelykio, „Sveika, vasarėle”, Gegužinės diskotekos šventinės programos.

125-erių metų Jubiliejus paminėtas kasmetine Siauruko gimtadienio švente Surdegio siaurojo geležinkelio stoties komplekse. Šventės metu vyko skrybėlėtų ponių ir ponų konkursas, koncertinė bei šokių programos, buvo vaišinama gimtadienio tortu. Šių jubiliejinių metų proga, Pasaulinę turizmo dieną – rugsėjo 27 d. – Panevėžyje vyko šventinė jubiliejinė konferencija, o panevėžiečiai ir anykštėnai siauruku galėjo pasivažinėti nemokamai.

Vienas iš straipsnio pavadinime minimų vadybinių iššūkių – finansinių srautų netolygumas. Su šia problema susiduria visos turizmo paslaugas teikiančios įstaigos ir asmenys. Galbūt skirtingai negu kitur, siaurukui intensyviausias metas yra ne vasaros mėnesiai, o būtent rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiai. Šiais metais spalio mėnesį numatoma organizuoti nors ir ne lietuvišką, tačiau daug jaunimo pritraukiančią Helovyno šventę, o lapkričio mėnesį paskirti gastronomijai. Praeitais metais lapkričio pradžioje pirmą kartą surengta „Gastronominio siauruko“ kelionė sulaukė didelio pasisekimo, tokios kelionės jau keletą dienų vyks ir šiais metais. Tradiciškai lapkritį vyksta ir jauno vyno šventė „Božolė traukinys“, keliautojams siūlantis pikantiškus užkandžius ir pažintį su Božole šventės tradicija.

Ir anksčiau siaurojo geležinkelio traukinių stotys buvo žmonių susibūrimo vietos. Čia grodavo armonika, žmonės laukdavo traukinio, šnekučiuodavosi, stotyse vykdavo prekyba. Vietos gyventojai pardavinėdavo vaisius ir uogas, namie keptas bandeles. Traukinių pasižiūrėti į stotį susirinkdavo vaikai, o savaitgaliais ir suaugusieji, netgi įvairūs ponai. Stotyje buvo daug krovinių nešikų, geležinkelio pareigūnų.

Unikalūs riedmenys

Atidarymo metu Aukštaitijos siaurojo geležinkelio linija turėjo 2 depus – dvylikos vietų Švenčionėliuose ir dviejų vietų Panevėžyje, 15 garvežių, 112 krovininių, 58 įvairaus tipo keleivinius, 6 pašto vagonus ir 154 krovinines platformas, 4 vnt. cisternų. Šiandien turime dešimt vagonų (iš jų trys vagonai yra pirmos klasės) ir dar du atviro tipo keleivinius vagonus, kurie vasaros sezono metu iš Anykščių geležinkelio stoties per Šventosios upės tiltą veža iki Menų inkubatoriaus ir atgal. Kelionės metu nuo geležinkelio tilto atsiveria vieni iš gražiausių siauruko kelio vaizdų –Šventosios upės panorama.

Kita vertus, 2022 metais visuomenei pristatėme unikalų pasaulyje, tik pas mus veikiantį siauruko pirties vagoną su po atviru dangumi įrengta sukūrine vonia. Tai unikali siauruko pramoga, kuri įdomi ir į Lietuvą atvykstantiems užsienio keliautojams. Norintis keliauti pirtelėje su sukūrine vonia turi galimybę pasirinkti net keletą maršrutų. Iš Anykščių geležinkelio stoties galima vykti iki Rubikių ežero. O keleiviai iš Panevėžio Siaurojo geležinkelio stoties gali vykti iki Raguvėlės tvenkinio.

Kaip minėta vasaros sezonu nuo gegužės pradžios iki spalio vidurio siaurukas prie Rubikių ežero veža reguliariu reisu iš Anykščių kiekvieną savaitgalį. Iki traukinio grįžimo į Anykščius – laisvas laikas prie Rubikių ežero. Keliautojai gali išsimaudyti ežere, paplaukioti valtimis, plaustu ar vandens dviračiais, laiką leisti šalia ežero įsikūrusioje kavinėje. Tai viena iš populiariausių turistinių veiklų Anykščiuose vasaros sezonu.

Nuo 2022 metų VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ užsako visuomenės nuomonės tyrimus, kuriais siekia išsiaiškinti, ar Lietuvos gyventojams teko keliauti Aukštaitijos siauruoju geležinkeliu (siauruku) ir dalyvauti siauruko kolektyvo organizuojamuose renginiuose. 2022 ir 2023 metais apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. 2023 m. apklausos rezultatai parodė, kad net 7 proc. punktais išaugo Lietuvos gyventojų, teigiančių, jog artimiausiu metu planuoja keliauti siauruku, skaičius ir 6 proc. punktais sumažėjo žmonių, nieko nežinančių apie šias keliones. Vadinasi, per metus siauruko žinomumas išaugo net 13 proc. punktų.

Iššūkis – išlaikyti ir atnaujinti infrastruktūrą

Dabar apie kitus straipsnio pavadinime minėtus iššūkius. Nors pastaruoju metu ir pavyko ženkliai padidinti įstaigos gaunamas pajamas ir veiklos mastus, tačiau dar daugiau finansinių lėšų reikalinga infrastruktūros išlaikymui – kelio atnaujinimui, kultūros paveldo stočių tvarkymui ir restauravimui. Be valstybės ir savivaldybių paramos siauruko veikla būtų neįmanoma, kelionės istoriniu traukiniu būtų sustabdytos. Nuo 2020 metų VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” dalininkais yra LR Susisiekimo ministerija, Anykščių rajono, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės. Valstybė per LR susisiekimo ministeriją kasmet skiria 300 tūkst. įstaigos veiklai vykdyti ir infrastruktūrai palaikyti, trys savivaldybės išgali skirti po 15 tūkst. eurų kasmet. Tačiau visų šių lėšų nepakanka bent minimaliai atnaujinti infrastruktūrą.

Pagal VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ valdomo geležinkelio ruožo būklės 2022 m. vertinimo ataskaitą, minimalios lėšos reikalingos ruožo sutvarkymui be PVM siekia 2,3 mln. eurų. Jos būtų skiriamos sutvarkyti labiausiai pažeistus objektus – viadukus, pralaidas, metalinius ir gelžbetoninius tiltus, pakeisti labiausiai susidėvėjusius medinius pabėgius. 2023 m. ir 2024 m. LR susisiekimo ministerija skyrė papildomas lėšas pabėgių klojimui ir kelio elementų atnaujinimo projektams parengti. Parengti labiausiai nusidėvėjusių kelio Panevėžys-Rubikiai pralaidų ir tiltų tvarkybos projektai. Pagal juose pateiktus skaičiavimus nedelsiant yra būtina į kelio sutvarkymą investuoti 1,4 mln. eurų. Už šias lėšas būtų sutvarkyti metalinis tiltas per Šventosios upę ir arkinis betoninis tiltas Anykščiuose, viena betoninė ir trys tašyto akmens mūro pralaidos.

Šių projektų įgyvendinimas leistų toliau saugiai vykdyti siauruko veiklą ir supažindinti Lietuvos ir užsienio turistus su siaurojo geležinkelio paveldu. Neįgyvendinus šių projektų per artimiausius kelerius metus, remiantis ekspertų rekomendacijomis, kelionės neatnaujintuose ruožuose būtų stabdomos. Tai reiškia, kad nebevyktų kelionės tarp Anykščių ir Rubikių, o galėtų vyktų tik nedideliame ruože netoli Panevėžio. Toks ateities scenarijus – tai reali grėsmė įstaigos ateities perspektyvoms toliau teikti paslaugas, organizuoti šventines keliones. Šiuo metu siekiame, kad šios lėšos būtų numatytos 2025 metų valstybės biudžete ir viliamės geležinkelio paveldo išsaugojimu neabejingų LR seimo narių paramos.

Siekis – veikiantis istorinis garvežys

Dar vienas svarbus projektas – tai istorinio garvežio atkūrimas. Toks veikiantis garvežys leistų pritraukti daugiau turistų į Panevėžio ir Anykščių rajonus bei prisidėtų prie siaurojo geležinkelio žinomumo didinimo Lietuvos ir užsienio šalyse. Garu varomus garvežius turi mūsų kaimyninės šalys – Latvija, Estija, Lenkija. Jie pritraukia ne tik vietos turistus, bet ir geležinkelių turizmo entuziastus iš visos Europos. Taigi Lietuvoje veikiantis garvežys taptų nauju turistinės traukos objektu. Šiuo metu siaurojo geležinkelio garvežiai yra tik Šiaulių ir Anykščių muziejuose, o galimo atkurti garvežio KP4-708 dalis po ilgai užtrukusių biurokratinių procedūrų pavyko gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės. Atkuriant garvežį reikalinga sutvarkyti garo katilą, atlikti garvežio konstrukcinius darbus. Iš viso garvežio atkūrimui reikalinga lėšų suma yra apie 400 tūkst. eurų (pirminiam garvežio atkūrimo etapui dalį lėšų skyrė LR susisiekimo ministerija). Garvežys būtų atkurtas bendradarbiaujant su Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Čekijos ar Estijos ekspertais ir istorinių geležinkelių depais. Jei bus skirtos visos reikalingos lėšos, veikiančio garvežio atkūrimą planuojame pabaigti iki 2025 m. pabaigos.

Žinoma dalį reikalingų lėšų galima gauti iš įvairių nacionalinių ir tarptautinių projektų. Užsitikrinti papildomus finansavimo šaltinius dalyvaujant projektinėje veikloje yra svarbu, nors kultūros paveldo srityje projektiniam finansavimui yra didžiulė konkurencija. Šiuo metu VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” kartu su Panevėžio rajono savivaldybe įgyvendina projektą skirtą atnaujinti istorinį Raguvėlės siaurojo geležinkelio stoties vandens bokštą ir sutvarkyti aplinką aplink jį. Pateiktos paraiškos ir vagonų atnaujinimui, naujų neįgaliesiems pritaikytų vagonų įrengimui. Dar viena mano idėja – įrengti papildytos realybės vagoną su ant langų iššokančiais istoriniais krašto vaizdais. Šiuo metu šiam siekiui įgyvendinti kartu su Latvijos kolegomis yra pateikta paraiška projektiniam finansavimui į ES Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą.

Svarbus ir bendradarbiavimas su įvairiomis valstybės įmonėmis ir kitais partneriais. VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ organizuojant veiklą bendradarbiauja tiek su mokslo institucijomis, tiek su vietos bendruomenėmis ir kultūros įstaigomis, tiek su kitomis kultūros, švietimo, turizmo, ar laisvalaikio organizavimo veiklas vykdančiomis organizacijomis.

Geležinkelių turizmas ir jo perspektyvos

Apskritai siaurųjų geležinkelių paveldo išsaugojimas yra susijęs su geležinkelių turizmu. Ši turizmo rūšis apima geležinkelio paveldo objektų lankymą, įvairias galimybes susipažinti su geležinkelių infrastruktūra, istorija ir kultūrine reikšme. Geležinkelių turizmo objektų Lietuvoje yra gausu, tačiau matyt svarbiausi yra būtent Aukštaitijos siaurukas, Vilniaus ir Šiaulių geležinkelių muziejai bei prieš metus ekskursijoms atvertas Lyduvėnų tiltas.

Siauruko kelionės yra susijusios su regiono pažinimu, lėtuoju turizmu, unikalių turistinių produktų išbandymu. Siauruko siūlomos kelionės, šventinės programos ir užsakomieji reisai vieniems keleiviams gali sukelti nostalgiją, kitiems – tai nauja ir unikali turistinė patirtis. Yra susikūrusios ir įvairios geležinkelio entuziastų ir gerbėjų grupės, kurių nariai taip pat keliauja aplankyti senąsias stotis, išlikusius riedmenis ar nebeveikiančias linijas. Papildomos galimybės atsiveria keliaujant senoviniais garvežiais. Prieš keletą metų siaurojo geležinkelio garvežiai buvo atvežti ir į Lietuvą parodomiesiems važiavimams. Lietuvoje taip pat galima keliauti įvairiais siaurojo ir plačiojo geležinkelio paveldo maršrutais, vyksta pėsčiųjų žygiai buvusiomis siaurojo geležinkelio linijomis. Tokios kelionės – tai galimybės papildomai susipažinti su vietovės inžineriniu paveldu, architektūros ir urbanistikos raida.

Geležinkelių turizme svarbus ir vietos bendruomenės dalyvavimas, jų įsitraukimas į kultūros paveldo išsaugojimo ar atkūrimo projektus. Ši turizmo rūšis – tai ir naujos galimybės vietos verslui, kuriant kavines, suvenyrų parduotuves ar teikiant apgyvendinimo paslaugas. Užsienyje kai kurios buvusios geležinkelių stotys yra paverstos viešbučiais, taip tiesiogiai prisidedant prie turizmo plėtros. Taigi geležinkelių turizmo plėtra gali ne tik prisidėti prie kultūros paveldo vertybių išsaugojimo, bet taip pat paskatinti burtis vietos bendruomenes ir verslą.

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ veikla apima tiek istorinės infrastruktūros (geležinkelio ar stočių) ir riedmenų (lokomotyvų ar vagonų) išsaugojimą, tiek edukacijas, kuriose pristatoma siaurojo geležinkelio istorija, turima infrastruktūra, senoviniai riedmenys ir kiti eksponatai. Siekiant pritraukti kuo daugiau turistų išnaudojamos įvairios rinkodaros priemonės, taikomos turizmo inovacijos. Siaurukas tampa turistiniu traukiniu, suteikiančiu keliautojams malonumą patiems kurti turistines patirtis.

Ar pavyks išsaugoti šį paveldą?

Siaurojo geležinkelio pažinimas yra daugiasluoksnis. VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ išnaudoja turistinį objekto potencialą, pristatydama siauruką kaip kultūros paveldo objektą, organizuodama keliones ir įvairius renginius. Savo gyvavimo pradžioje 1899 metais Aukštaitijos siaurukas pradėjo vežti keleivius ir krovinius, buvo plačiai naudojamas karo metais ir tarpukariu, išgyveno sovietmetį. Šiandien siaurukas veža prisiminti istoriją ir prisidėti prie jos išsaugojimo ir puoselėjimo.

Aukštaitijos siaurukas yra susijęs su viso regiono turistinės traukos potencialu, regiono vystymosi raida. Siaurojo geležinkelio stotys ir jų aplinka suformavo unikalius urbanistinius kompleksus, tapusius neatsiejama vietovės kraštovaizdžio dalimi ir istorijos liudininkais. Kelionės siauruoju geležinkeliu tapo unikalia turistine patirtimi, praturtinta naujomis žiniomis apie Lietuvos transporto inžinerinį paveldą.

Kelionė siauruku – tai ir galimybė pažinti Aukštaitijos kraštą, aplankyti šalia esančius gamtos, istorijos ir kultūros paminklus. Siauruko 125 metų jubiliejui skirtoje mano knygoje „Siaurasis geležinkelis Lietuvoje. Anykščių ir Panevėžio siaurukas” ne tik pristatoma siaurojo geležinkelio istorija, aptariamos skirtingose Lietuvos vietose ir skirtingais periodais veikusios siaurojo geležinkelio linijos, Anykščių ir Panevėžio siauruko praeitis ir dabartis, bet ir aprašomos lankytinos turistinės vietos aplink Aukštaitijos siauruką. Tai Panevėžio ir Anykščių miestai, Raguvėlės dvaras, Surdegis ir jo stebuklingo paveikslo istorija, Troškūnų vienuolynas ir bažnyčia su didžiausiais Lietuvoje gotikiniais rūsiais, Anykščių regioninis parkas su vėjalande šilagale ir Burbiškio dvaru.

Tačiau, kasdieninėje veikloje reikia nuolat galvoti ne tik apie geležinkelių turizmo, kaip ypatingos turizmo rūšies, skatinimo galimybes, bet ir išlaikyti ir išsaugoti esamą infrastruktūrą. Istorinio kelio techninės infrastruktūros nuolatinė priežiūra ir kelio atnaujinimas kainuoja brangiai. Plačiai atmerktomis akimis tikimės valstybės ir savivaldybių paramos. Prielaidas užsitikrinti dalinį valstybės finansavimą suteikia tai, kad siaurojo geležinkelio komplekso objektų apsauga yra įtvirtinta valstybinės reikšmės teisės aktais. Aukštaitijos siaurojo geležinkelio objektai yra pripažinti nacionalinės reikšmės Lietuvos Respublikos saugomais kultūros paminklais.

Apibendrinant galima teigti, kad 2001 m. įkurta viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ pastaruoju metu sėkmingai prižiūri siaurojo geležinkelio ruožą ir siaurojo geležinkelio komplekso objektus tarp Panevėžio ir Rubikių. Įstaiga organizuoja užsakomuosius, reguliarius, trumpuosius reisus, šventines, pažintines ir pramogines keliones, įvairias edukacijas ir ekskursijas. Tokia kūrybiška ir inovatyvi VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ veikla sudaro galimybes nuolat pritraukti naujų keleivių, pasiūlyti jiems naujas paslaugas ir kelionių programas. Kita vertus, esamos infrastruktūros išlaikymas ir atnaujinimas šiandien yra beveik neįmanomas be valstybės ir savivaldybių finansinės paramos. 2025 metai gali būti esminiai metai siekiant tęsti šio unikalaus istorinio objekto veiklą. Tikėkimės racionalių ir pasvertų LR seimo ir būsimos vyriausybės sprendimų 125-erius metus veikiančiam siaurajam geležinkeliui išsaugoti.

Valstybė ir siaurukas

1996 metais kultūros ministro įsakymu Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą ir jam suteiktas kultūros paveldo statusas.

Valstybės saugomą kompleksą sudaro: bendro 179 km ilgio, apimantys 1340 ha siaurojo geležinkelio ruožai Panevėžys–Biržai, Panevėžys–Rubikiai, Joniškėlis–Linkuva, geležinkelio stotys, gamybiniai pastatai, kelio statiniai. Pasiūlymą inicijavo Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas Dr. Jonas Glemža.

2001 m. liepos 9 d. įkurta viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“.

Aukštaitijos siaurojo geležinkelio dalininkai:

  • Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
  • Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
  • Panevėžio apskrities viršininko administracija
  • Utenos apskrities viršininko administracija
  • Anykščių rajono savivaldybė
  • AB „Lietuvos geležinkeliai“ (suformavo įstaigos įstatinį kapitalą)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į Kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamento pasiūlymą, Valstybinės paminklosaugos komisijos pritarimą ir kultūros ministro teikimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė dalį šio komplekso objektų paskelbti kultūros paminklais.

2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1265 kultūros paminklais paskelbti šie objektai:

  • Siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys–Rubikiai, depo pastatas ir prekių sandėlis bei geležinkelio viadukas Panevėžyje,
  • Taruškų, Raguvėlės geležinkelio stotys, prekių sandėlis, vandens bokštas, dirbtuvė, namas, hidrokolonėlė Raguvėlės geležinkelio stotyje,
  • Surdegio geležinkelio stotis,
  • Troškūnų geležinkelio stotis bei namas, esantis stotyje,
  • Anykščių geležinkelio stotis bei namas, prekių sandėlis, vandens bokštas, hidrokolonėlė, Anykščių geležinkelio tiltas.

2005 m. iš Viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkų pasitraukė AB „Lietuvos geležinkeliai“.

2005 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, saugodama įstaigą nuo galimo finansinio bankroto, nutarimu Nr. 738 „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ veiklai finansuoti skyrė 120 tūkstančių litų.

2005 m. gruodžio 13 d. „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ pasirašė paramos sutartį Nr. SK-575 su AB „Lietuvos geležinkeliai“ .

2006 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pradėjo finansuoti „Aukštaitijos siaurąjį geležinkelį“ pagal valstybės biudžeto asignavimų programą ir asignavimų valdytoju paskyrė Panevėžio apskrities viršininką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė svarstė klausimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų pagal programas ir 2006 m. liepos 26 d. priėmė nutarimą Nr.753, kuriuo skiriamos lėšos „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ specialiojo plano parengimui.

2009 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio įsakymu Nr. ĮV-76, patvirtintas siaurojo geležinkelio komplekso (G10KP) ruožo Panevėžys–Rubikiai, Panevėžio ir Utenos apskrityse, teritorijos ir apsaugos zonų ribų bei paveldotvarkos specialusis planas.

2009 m. liepos 1 d. siauruko steigėja Panevėžio apskrities viršininko administracija Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) pateikė projektą „Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto, plėtra 2009–2011 metais“.

2009 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1157 nuo 2010 m. liepos 1 d. programos „VšĮ Siaurojo geležinkelio komplekso išlaikymas ir priežiūra“ asignavimų valdytoja numatyta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija (šiuo metu Panevėžio apskrities viršininko administracija).

2009 m. lapkričio 11 d. LR Seimo narys Petras Luomanas pateikė siūlymą programos asignavimų valdymą perduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Siūlymas motyvuojamas tuo, kad visa VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vykdoma veikla reglamentuojama Susisiekimo ministro patvirtintais įsakymais bei kitais geležinkelio transportą reglamentuojančiais norminiais aktais.

2009 m. gruodžio 07 d. Susisiekimo ministras E. Masiulis informavo Vyriausybę, kad neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1157 pakeitimui, nustatant, kad asignavimai viešosios įstaigos vykdomai programai finansuoti nuo 2010 m. būtų numatyti Susisiekimo ministerijai. Šiam siūlymui pritarė Kultūros ministerija.

2010 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 475, Susisiekimo ministerijai pavesta įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos Aukštaitijos siaurojo geležinkelio dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas. Nutarimas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

2010 m. gegužės 12 d. Panevėžio apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas pasirašė trišalę sutartį su Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija ir viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra, pagal kurią projektui „Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto plėtra 2009–2011 metais“ skirtas 7.9 mln. litų finansavimas.

Nuo 2010 m. liepos 1 d., pradėjus likviduoti apskričių viršininkų administracijas

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkai yra:

  • Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
  • Anykščių rajono savivaldybė

Likviduojant apskričių viršininkų administracijas, liepos 16 d. aktu Nr. 62-6-29, rugpjūčio 25 d. aktu Nr. 62-6-32, rugsėjo 13 d. aktu Nr. V-1-147 (21.15) ir rugsėjo 21 d. aktu Nr. 60-6-215, Panevėžio apskrities viršininko administracijos likvidatorius perdavė Susisiekimo ministerijai ASG ruožo Panevėžys–Rubikiai turtą.

Teisės aktai

Teisinių veiksnių aplinka apibrėžia kokiomis teisinėmis sąlygomis, aplinkybėmis įstaiga gali veikti ir vykdyti įsipareigojimus.

1996 m. kultūros ministro įsakymu Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą (detalesnė informacija pateikiama 1.1. poskyryje).

2003 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1265 nacionalinės reikšmės Lietuvos Respublikos saugomais kultūros paminklais paskelbė siaurojo geležinkelio ruože Panevėžys–Rubikiai esančius objektus (detalesnė informacija pateikiama 1.1. poskyryje). Šie teisės aktai (1996 m. ir 2003 m.) įpareigoja turto savininką saugoti Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksą, puoselėti ir integruoti jį į visuomenės gyvenimą.

2007 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymas Nr. 3-07 „Dėl kitokio nei 1435 mm ir 1520 mm pločio vėžių geležinkelių tinklų techninių reikalavimų ir geležinkelių transporto eismo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo", kuriuo nustatomi siaurojo geležinkelio infrastruktūros ir siaurojo geležinkelio riedmenų techninės priežiūros reikalavimai ir eismo organizavimo tvarka.

2010 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 475, Susisiekimo ministerijai pavesta įgyvendinti valstybės, kaip VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis" dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas. Įstaiga gauna lėšas (asignavimai iš valstybės biudžeto) iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgyvendinamos programos „Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimas".

Ekonominiai–socialiniai veiksniai. 2001 m. liepos 9 d. įkurtos VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis" dalininkai buvo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Panevėžio apskrities viršininko administracija, Utenos apskrities viršininko administracija, Anykščių rajono savivaldybė. 2020 m. įstaigos dalininkai yra:

  • Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija;
  • Anykščių rajono savivaldybė;
  • Panevėžio miesto savivaldybė;
  • Panevėžio rajono savivaldybė.